Šios Lietuvos savivaldybės – užburtame rate: žmonės dirbti nenori, nes gyvena iš pašalpos

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą.

Socialinė parama (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Du iš rodiklių, pagal kuriuos vertintos šalies savivaldybės, – socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalies pokytis, lyginant 2017 ir 2018 metus, ir socialinę pašalpą savivaldybėje gaunančių žmonių skaičiaus santykis su savivaldybės gyventojų skaičiumi 2018 m.

Kalvarija pateko į užburtą ratą

Lyginant savivaldybes pagal socialinę pašalpą gaunančių žmonių santykį su savivaldybės gyventojų skaičiumi 2018 m., didžiausia socialinę pašalpą gavusių gyventojų dalis fiksuota Kalvarijos savivaldybėje – 8,99, mažiausia – Neringos savivaldybėje – 0,31.

Kalvarijos meras Vincas Plikaitis pripažįsta, kad situacija savivaldybėje sudėtinga buvo ne tik praėjusiais metais, ji vis prastėja. Daugiausia sunkumų savivaldybė patiria dėl didelio senyvo amžiaus gyventojų skaičiaus.

„Jeigu paėmus gyventojų amžių, visi gyventojai jau garbingame amžiuje ir žmonės sensta. Čia tas paslaugas teikiame visiems, kam reikalinga jas teikti, todėl ir išaugo [pašalpos gavėjų dalis]. Mūsų krašte gyventojų amžius labai smarkiai veikia. Anksčiau buvo, kad mažais vaikais turi pasirūpinti tėvai, o nusenusiais tėvais – vaikai, dabar viso to nebeliko, viskuo turi pasirūpinti savivaldybė. Kiti gyventojai naudojasi tuo, kad kam man rūpintis senais tėvais, jeigu valdžia pasirūpina“, – tv3.lt kalbėjo V. Plikaitis.

REKLAMA

Vincas Plikaitis

Jis taip pat pripažįsta, kad socialinės pašalpos – didelė našta savivaldybės biudžetui, todėl mažiau dėmesio galima skirti kitoms rajono reikmėms. Deja, meras nežino, kokios priemonės padėtų spręsti įsisenėjusią problemą.

„Labai didelė našta. Mes visaip galvojome, kaip tą naštą sumažinti, bet net ir nežinau, kokiomis priemonėmis galėtume ją sumažinti. <...> Ką dabar čia galima padaryti per šitą sritį, tiesiog net ir nežinau. Mes elgiamės taip, kaip sako įstatymai. Taip, nukenčia kitos sritys“, – sakė V. Plikaitis.

Panašu, kad problema rajone tik dar labiau gilės, nes savivaldybėje mažai jauno amžiaus gyventojų, o juos pritraukti, anot mero, sunku.

„Mokyklose 2000 metais mūsų gimnazijoje mokėsi 1,5 tūkst. mokinių, šiandien mokosi 720 mokinių – perpus mažiau. Ir gimstamumas irgi rodo tai, kad pas mus gyvena garbingo amžiaus žmonės“, – pastebėjo V. Plikaitis.

Jei savivaldybėje didelį skaičių gyventojų sudaro senyvo amžiaus arba nedarbingi gyventojai, sunku galvoti ir apie naujas darbo vietas bei investuotojų pritraukimą.

„Darbo vietos kuriasi Marijampolėje. Kad įkurtume darbo vietą, turi būti žmonės, kurie ateina dirbti su geru atlyginimu, o jei už 20 km yra Marijampolė, ten moka pinigus kažkiek didesnius, visi važiuos į Marijampolę, niekas čia nebeliks. Bandome pakviesti investuotojus, bet visi pasižiūri ir pasako, kad nėra pas jus kam dirbti. Tai užburtas ratas, visoje Lietuvoje tas užburtas ratas, ne tik Kalvarijoje“, – sakė meras.

Padėjo sugriežtinta tvarka

Išrikiavus savivaldybes pagal socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalies pokytį, lyginant 2017 ir 2018 metus, prasčiausia situacija fiksuojama Varėnos savivaldybėje. Čia socialinę pašalpą gaunančių žmonių (santykyje su savivaldybės gyventojų skaičiumi) dalis išaugo 0,8 nuo 4,69 iki 5,51.

REKLAMA

Geriausia situacija fiksuojama Pagėgių rajono savivaldybėje, kur socialinę pašalpą gaunančių žmonių dalis smuko 1,3 nuo 6,3 iki 5,04.

Pagėgių rajono meras Vaidas Bendaravičius teigia, kad pašalpos gavėjų dalį sumažinti pavyko griežčiau pažiūrėjus į pašalpų skyrimo tvarką.

„Vyriausybė, kai priėmė sprendimą, kad lėšos būtų skirstomos savivaldybėse pačiose, žmonės, kurie gyvena ir dirba čia, pamatė, ar tikrai reikalinga tiems žmonėms pašalpa, ar nesinaudoja jie ja nesąžiningai, tai šitoje vietoje buvo daug lėšų sutaupyta ir pašalpos skirtos tiems žmonėms, kuriems tikrai reikia pagalbos“, – tv3.lt kalbėjo V. Bendaravičius.

Vaidas Bendaravičius (Pagėgių sav. nuotr.)

Portalas tv3.lt primena, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią socialines pašalpas tiems gyventojams, kuriems jų reikia, moka pačios savivaldybės. 

Tuomet savivaldybių Socialinių išmokų skyrių darbuotojai kur kas atidžiau ėmė sekti, ar tikrai visi gaunantieji pašalpas jų nusipelno. Netrukus paaiškėjo, kad dalis gyventojų manipuliavo sistema ir savo gaunamas pajamas nurodydavo mažesnes, nei šios buvo iš tiesų. Didžiųjų miestų savivaldybės jau per pirmąjį 2014 m. ketvirtį džiaugėsi sutaupiusios milijonus litų.

Lietuva per metus skiria 271 mln. eurų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Tokią socialinę paramą gauna daugiau kaip 71 tūkst. asmenų, apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų.


Rašyti komentarą...
r
rytas
2019-11-21 06:25:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na nors čia ačiū merui - bent popieriuose peržiūrėjo tvarką - bet kaip lauktumėm autobuso į Tauragę būtent dėl darbo - net gėda, kai kitiems pasakai, kad nuo Tauragės tik 24 km o autobusas važiuoja tik vieną vienintelį kartą - ryte 8,45 min. ir atgal 12,30 min. - pasidaro nejauku, net ir gėda kad gyveni tokiam užkampyje. Kas, kad tu myli savo kraštą - valdžiai tai nerūpi - ypač nedarbo problema.
Atsakyti
-1

G
Gintaras
2019-11-21 09:25:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dirbantys iš atlyginimų vos galus gali sudurti, tai ką kalbėti apie darbo netekusius ar dirbti negalinčius? Kol valstybėje dirbantis žmogus negalės oriai pragyventi ir pasitaupyti, tol prašančių pašalpų nemažės ir valstybė turės juos išlaikyti. Pažiūrėkime iš kitos pusės: visi minimalius atlyginimus gaudami ir vos išgyvendami kokius pelnus sukuria darbdaviams?! Ar šitie pakankamai sumoka mokesčių ir ar teisingai juos sumoka? Daug tokių, kurie ir mokesčių vengia, ir už darbą žmogui nesumoka kiek privalėtų sumokėti. Čia viskas tarpusavyje susiję: darbdavių pajamos, jų mokami atlyginimai, mokesčių mokėjimas ir t.t. Kol valstybėje šiais klausimais betvarkė, tol ir pašalpos bus būtinos dideliam skaičiui žmonių. Juk nesivažinėsi 50 ar 100 kilometrų į darbą, jei ten mokamas tik minimalus uždarbis ir viską išleisi kelionei į darbą. Arba pas kokį ūkininką 14 valandų dirbti už 20€ per dieną ar apsimoka? Taigi turi būti visiškai durnas, jei sutiktum ten dirbti už dyką, nes tai ir yra už dyką. Tas ūkininkas priverstas pieną parduoti pigiau, nei pašarų savikaina galvijams... Čia jau įsijungia perdirbimo įmonių godumas ir sakyčiau net nusikalstama veikla! Visi nori dirbti ir užsidirbti, niekam nereikėtų ir nesinorėtų pašalpų. Bet pas mus įmanoma tik dirbti, o užsidirbti niekaip nepavyks. Štai ir turime ką turime. Valstybės politika taip padarė ir pati valstybė savo jovalą tegul srebia. Žmonių nevertino ir nevertina, tik užpakalius kažkam bučiuoja, o žmonės ubagais eina. Tiesa, ubagauti jau uždrausta, mat negražiai atrodome prieš kitas valstybes :)
Atsakyti
-2

g
giedorius
2019-11-21 12:31:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikėtu "ant pašalpų pasodinti" visus politikus, tada pažiūrėtumėt, kaip jie pagiedotu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų