Žalą atlygintų kitaip – pinigų visiems pacientams gali neužtekti

Tiek pacientų, tiek gydytojų seniai laukiamas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis leistų paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tuomet žmogui nebereikėtų įrodinėti žalos, o tiesiog pasakyti, kad buvo kaltė ir nurodyti, kokia suma turėtų jam priklausyti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar išmokų pakaks visiems.

Ligoninė (Fotodiena nuotr.)

Šiandien Seimo sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimui projektui. Nors Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas sutiko, kad naujo įstatymo būtinai reikia, kartu pabrėžė, jog dabartinis jo variantas dar gana skylėtas: „Tačiau viskas slypi detalėse – dabartinis įstatymo projektas tikrai turi daug ydų, apie daug ką nepagalvota.“

Paviešinami atvejai – lašas jūroje

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 procentų sveikatos priežiūros paslaugų baigiasi žala pacientui.

„Ir čia kalbama ne vien apie operacijas, bet visas procedūras, kraujo paėmimą ir kt. Lietuvoje nuo suteiktų paslaugų tokių atvejų turime tik dešimttūkstantąją dalį. Taigi tai – labai mažai atvejų. Kai įvyksta rezonansiniai atvejai, pradedamos didžiausios bylos, gydytojai sako, kad „jaučiamės labai puolami, mums labai sunku, mūsų darbo nevertina". Tačiau tokie atvejai yra lašas jūroje palyginus su suteiktomis paslaugomis. Mes, pacientai, norime ne konfliktus kelti,  o kokybiškai teikiamų paslaugų“, – dėstė Š. Narbutas.

REKLAMA

Šarūnas Narbutas

Įžvelgia neaiškumų dėl sumų

Pašnekovas pabrėžė, jog svarbiausia, kad ir priėmus naują modelį pacientams netektų bylinėtis teismuose: „Jei bus nustatomos labai menkos sumos, tą darys institucijos, biurokratai, kaip jiems atrodys, be pacientų organizacijų ar gydytojų dalyvavimo, išmokos bus mažos ir vėl visi eis į teismą. Tada nėra prasmės kurti tokį modelį. Apie šiuos dalykus diskusija kol kas nevyksta.“

Jo manymu, jei dėl atlygintinų sumų bus palikta nuspręsti jau praktikoje, galimi tokie atvejai, kai pacientui bus priteisinėjami vos keli šimtai eurų už didelę nesėkmingą operaciją ar netinkamai taikytą gydymą.

„Taigi vis tiek bus kreipiamasi į teismą ir iš to įmokas papildomai gaus kita institucija, o naudos pacientui ar gydytojams iš to nėra“, – sakė jis.

Kreipsis daugiau nei bus pinigų?

Be to, nuogąstaujama, kad įsigaliojus naujai tvarkai padaugės besikreipiančiųjų, tačiau pinigų žalai atlyginti visiems gali nepakakti.

„Dabar per metus tokių atvejų, kai pacientai kreipiasi į žalos atlyginimo komisiją, būna apie 100, maksimaliai – 150. Jei tą pradės daryti visi patyrę žalą, o pinigų yra tiek, kiek surenkama per tas įmokas, ir kitiems nebegalės išmokėti, tai visas šis modelis netenka prasmės. Kol kas nėra atsakymo, iš kur tam būtų paimta pinigų“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Eurai (nuotr. Vygintas Skaraitis/fotobankas)

Plėšo ligos istoriją

Tačiau pacientų atstovas pastebėjo, jog net ir priėmus skylėtą dabartinį svarstomą įstatymo projekto variantą būtų geriau, nei yra šiuo metu.

„Dabar pacientams vienareikšmiškai užkeliama maksimali našta, kai viską reikia įrodyti, nors jis yra silpnesniojo pusėje. Dažniausiai tą labai sunku padaryti, nors akivaizdi žala, priežastinis ryšys yra tarp žalos ir atsiradusių padarinių bei kaltė yra.

Anksčiau pacientai bandydavo susirinkti informaciją gydymo įstaigoje, tačiau dažniausiai tik gaudavo ligos istoriją su išplėšytais lapais. Taigi pacientas lieka nieko nepešęs, o gydymo įstaigai gauti papeikimą dėl prastai tvarkomų asmens duomenų šiuo atveju yra mažesnė blogybė“, – dėstė POLA vadovas.

Galėtų kreiptis onkologiniai pacientai

Dabartinė tvarka praktiškai nesudaro galimybių atlyginti žalą onkologiniams pacientams.

„Kadangi vėžio gydymas yra kompleksinis, žalą įrodyti absoliučiai neįmanoma, todėl ir besikreipiančiųjų praktiškai nėra. Jei galima būtų atlyginti žalą neįrodinėjant gydytojo kaltės, tada būtų galima analizuoti mokslines prielaidas, praktikas, koks turėtų būti gydymas, kokia seka taikoma. Jei ne Lietuvoje, tai pasaulyje yra kaip į tuos dalykus pažiūrėti“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Jo teigimu, dažniausiai į komisiją dėl žalos atlyginimo kreipiamasi, kai netinkamai ar per vėlai padarė operaciją, buvo komplikacija, kai nustatinėjamas aiškus klinikinis atvejis. Apie trečdalį pacientų kreipiasi dėl odontologijos paslaugų, nemaža dalis būna ir kalinių skundų.

Gydytojas (nuotr. 123rf.com)


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų