Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tikrai drąsios moterys. Vyrai galėtų pavydėti: kaip galvoja , taip ir kalba. Tiesa ir ryžtas nugalės melą!
Šaunuolės dėstytojos! Labai rimtas straipsnis.Nekaltinantis, bet analizuojantis. Tikrai jaučiamės aukomis, bet kaip išeiti iš aukos vaidmens?
AČIŪ,GERBIAMOSIOS.
Aš tai manyčiau, kad dėstytojos savo studentams turėtų nemeluoti ir pasakyti tai, ką jos pačios galvoja apie Garliavos terorą ir pagrobtą mergaitę. Sakau dėl to, kad pati dirbau mokykloje, kaip įvyko R.Kalantos tragedija ir pamenu, kaip nuėjus į vyresnes klases sužiuro į mane daug klausiančių akių. O klausė jie štai ko:"Mokytoja, kaip jūs manote, ar R.Kalanta tikrai buvo beprotis, kaip rašo laikraščiuose?" Pamenu, kad man buvo labai sunku jiems meluoti, o pasakyti tiesą negalėjau, nes mokinių tarpe irgi visokių buvo. Prisimenu, kad pasakojau,jog savižudybę pasirenka drąsūs žmonės ir t.t.
Ačiū,jums už nuomonę,taip mes jaučiamės labai blogai tą rytą,diena iki šiol,verkėm,dėl Įstatymų-teismo sprendimo dalinio vykdymo(su naudota prievarta prieš mergaitę,juk turėjo už rankytės išsivesti mama),taip verkė vežamiĮ sibirą- nuteisti kūdikiai ir seneliai,nuteisti ir sušaudyti Žydai,juk irgi galiojo to meto teismo sprendimai,o dabar laisvoje Lietuvoje negali jausti saugi-240 uniformuotų prieš vieną,mažą mergaitę.O tylus užklijuotų burnų procese dalyvave žmonės vadinami patvoriniais,violetiniais ir panašiai.jau negali net nuomonės išsakyti...
R. Butkevičienė, D. Snieškienė: smurtautojai ir aukos