Seime kuriamas įstatymo projektas, kuriuo numatoma parlamentarams, baigusiems kadenciją ir nebepatekusiems į Seimą, paskirti valstybinę rentą. Pagal kuriamą įstatymo projektą, dvi kadencijas Seime padirbėjęs politikas galėtų pretenduoti gauti rentą, kuri galėtų siekti du trečdalius parlamentaro algos.
Mūsų parlamentarai nenori eilinių piliečių dalios dėl kurių gerovės jie privalo dirbti, o rūpinasi užsitikrinti savo ateities gerovę. Taip save išskirdami jie pažeidžia Konstitucijos garantuotą visų piliečių lygybės principą. Kadangi renta, tai ne pensija, pašalpa ar kita išmoka, kurią valstybė garantuoja savo piliečiui, jeigu susiklosto jam sunkios gyvenimo aplinkybės ir jis netenka darbo. Kiekvienas iš mūsų nesame garantuoti, jog vieną dieną atsitiks taip, kad dėl įvairiausių priežasčių neteksime darbo ir taip atsidursime gatvėje. Valstybė norėdama palengvinti bedarbių dalią yra įsteigusi teritorines darbo biržas, kuriose bedarbiai gali įsiregistruoti ir gauti bedarbio pašalpas, taip pat yra numatytos socialinės programos ir lengvatos (šildymui ir kitokios). Visa šita valstybes parama yra menka, nes valstybė nori motyvuoti bedarbius, kad jie stengtųsi susirasti darbą. Be to, tai priklauso nuo valstybės finansinių galimybių ir, be jokių abejonių, valdžios požiūrio į bedarbius. Pažymėtina, kad atleistiems už nusižengimus ar netgi atleistam pačiam prašant, bedarbio pašalpa neskiriama. Tokia tvarka skirta eiliniam piliečiui.
Sveikas protas sako, kad tokia tvarka turėtų būti ir seimo nariams, nes jiems netekus seimo nario pareigų, jie tampa eiliniais bedarbiais. Todėl turėtų registruotis Darbo biržoje ir ieškoti darbo. Deja, mūsų seimo nariai nenori naudotis savo priimtų įstatymų nustatyta tvarka, kuri skirta visiems piliečiams. Kitaip sakant, vienus įstatymus kuriame eiliniams piliečiams, o kitus sau, nes nenorime gyventi pagal įstatymus skirtus eiliniams piliečiams. Nesinori paprasto žmogaus dalios....
Šiuo metu seimo narys, neišrinktas sekančiai kadencijai, gauna išeitines kompensacijas. Šių kompensacijų mokėjimą reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o specialus įstatymas. Tokiu būdu seimo nariai vėl išskiriami ir jie sau suteikia privilegijas. Bet to jiems neužtenka, nes kompensacijos skaičiuojamos mėnesiais, o renta iki gyvos galvos.
Politologijos mokslas ir patys politikai teigia, kad neišrinkimas kitai kadencijai politikui reiškia nuobaudą už blogą darbą. Tai politinė atsakomybė taikoma politikui, nes kitokių poveikio priemonių atsikratyti savo prasto atstovo rinkėjai neturi. Konstitucinis Teismas savo nutarime sako, kad Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir nepripažįsta imperatyvaus mandato. Laisvo mandato esmė - Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį. Prie šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo noriu pridėti, kad paprastas pilietis, vadovaudamasis Lietuvos įstatymais, gali pasirinkti kokį nori savo atstovą (įgalioti kitą asmenį) ir bet kada savo įgaliojimą atšaukti. Deja, Su seimo nariais kitaip. Jie visą kadenciją gali dirbti pagal savo sąžinę, o po 4 metų už blogą darbą atleisti (neišrinkti sekančiai kadencijai) gauti didžiules kompensacijas. Dar daugiau – jie nori gauti dar ir rentas!
Ar tai ne įžūlumas? Kai eilinis prasižengęs darbuotojas darbdavio metamas be ceremonijų į gatvę. O apie kokias tai kompensacijas negali net svajoti. Kur čia lygybė? Rentas pateisinčiau tik tuo atveju, jeigu aukštas valstybės pareigūnas ar seimo narys daug kadencijų pradirbęs seime ar ministru ir nusipelnęs Lietuvai patekęs į sunkią materialinę padėtį neatsidurtų gatvėje. Taip pat rentas galėtų gauti nusipelnę menininkai, sportininkai ir kiti žmonės, nusipelnę Lietuvai. Tokių žmonių pasirūpinimas yra valstybės prestižo reikalas. Todėl renta negali būti taikoma tik seimo nariams ir įstatymą reikia priimti tokį, kuriuo galėtų naudotis visi nusipelnę Lietuvai žmonės. Kad nebūtų piktnaudžiavimų, turi būti viskas tiksliai reglamentuota.
Tenka pastebėti, kad absoliuti dauguma seimo narių yra pakankamai turtingi. Tik dauguma jų išėję iš Seimo nenorės imtis žemų pareigų valstybinėje tarnyboje ar tuo labiau versle. Manau, gaudami rentą jie galės gyventi laisvai arba labai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms - neleis likti gatvėje. Sutinku, kad rentos gali mažinti jų priklausomybę nuo partijų vadų ir politinių – finansinių grupuočių vadeivų, bet dėl to korupcija nesumažės. Seimo nariai, ištikimai dirbę grupuotiems, kaip taisyklė nelieka gatvėje net tik tada kai būna neišrinkti į Seimą, bet netgi jei jie susikompromituoja. Dar daugiau- tokie žmonės gauna „šiltas vieteles“ tik kitoje sferoje. Pavyzdžių neminėsiu, nes jų apstu ir jie rodomi per televizijas, apie juos rašo spauda ir kalba radijas. Tik paminėsiu, kad žiniasklaida visų neaprašo, nes jų daug. Tokie dalykai yra virtę sistema.
Stebėdamas parlamentarų rūpinimąsi savo ateitimi man kilo mintis (tiksliau prielaida), todėl straipsnį užbaigti noriu sąmokslo teorija. Ar tik dabartinė valdžia skirdama sau rentas nesiruošia blogiausiam scenarijui?
Vis dėlto nesinori tikėti, kad valdžia gali vadovautis tokiu dalyku kaip „Po mūsų nors ir tvanas“. Tuo labiau, kad jie viską gali pakeisti į gerąją pusę. Niekas tam netrukdo. Tik reikia noro ir geros valios.
