...ieškoti sutarimo su Lietuvos lenkais kaip su vienos valstybės piliečiais, trokštančiais, kaip ir visi, taikoje ir ramybėje kurti savo gyvenimus...
Manau, susitarimams turėtų būti linkusios abi pusės. Kol kas iš Lietuvos valstybės reikalaujama tik išimčių vien šiai tautinei mažumai. Kodėl?

"Mes, kaip didesnioji bendruomenė, turime pareigą pirmi ištiesti ranką ir pradėti susitaikymo procesą, kuris nebus lengvas ir pareikalaus daug pastangų."

Jau daugiau kaip 20 metų lietuviai tik tai ir tedaro. O rezultatai - gana menki. Ir didele dalimi dėl to, kad lietuviai šiuo atveju anaiptol nėra jokia "didesnė bendruomenė" - jie (deja, ne tik Pietryčių Lietuvoje), atvirkščiai, yra menka europinė mažuma. Kuriai savo valią kaip diktavo, taip ir diktuoja didesnės bei stiprenės valstybės ir jų statytiniai, nematantys ypatingo reikalo priimti draugiškai ištiestą ranką, o dažnu atveju net ir atvirai spjaunatys į ją.

Eilinės tomaševskių užgaidos patenkinimas čia, deja, nieko pakeisti negali. Į jų plačius žabtus nuo 1989-ųjų jau tiek visko nuolankiausiai suberta, bet jų žviegimas, deja, nenutilo nė sekundei. Nebent kartais tik kiek trumpam pritildavo. Bet tai dažniausiai priklausydavo ne tiek nuo Lietuvos pozos nuolankumo, kiek nuo vienokių ar kitokių (geo)poltinių pokyčių svyravimų Maskvoje, Vašingtone, Varšuvoje, Briuselyje. O jei kai kurie mūsų "intelektualai" vis dar kvailai mano, kad didesniųjų kaimyninių valstybių politiniam elitui iš tikrųjų rūpi kažkokios vienos ar kitos abėcėlės raidės vienoks ar kitoks (ne)parašymas - labai apgailėtina. Pretekstą nuo priežasties šiaip jau mokomi atskirti dar mokinukai... :)

Šitai galėsi pasidaryti kur nors kitur, pvz., savo Izraelyje.

Nesuprantu. Kodėl tėvynės išdavikai, mėgsta kalbėti visos tautos vardu ir kas jiems suteikė šią teisę? Judai.

W raidė neturi būt neišsprendžiama problema.....

praleido puikią progą patylėti. Tikrai..

Ponas Kačinskis tai lenkų nacis.Jūs Lietuvos tolerastai ,kodėl pataikaujate naciams.

Intelektualais pasivadinę "europiečiai" galėtų nuvykti į Liškiavą ir paklausyti senolių atsiminimų apie lenkų elgesį tarpukario laikais, nes ten kitame Nemuno krante tuo laiku šeimininkavo lenkai

Velykas laikyti Jėzaus prisikėlimo diena, tada gal žydkrikščionims reikia nueiti išpažinties, atsiklaupti prieš pšekus, atsiprašyti, kad priešinames jų užmačioms aneksuoti Vilniją. Būtu labai žydkrikščioniška. Juk gavom per vieną žandą, tai atkiškim smūgiui irkitą. Bet jei tą dieną suprasti kaip protėvių Vėlių Velykas, tada su pšekai nėra ko susitikinėti. Jie senesni žydkrikščionys ir protėvių švenčių nebe atsimena.

Romualdas Ozolas. Kas su kuo ir dėl ko turėtų susitaikyti?

Atviras laiškas pasirašiusiems kreipimąsi „Kaip galėsime švęsti Velykas pirma nesusitaikę su broliais?“

Su kankinančiu gėdos ir pasibjaurėjimo jausmu matome, kaip Lietuvoje diena iš dienos išduodami ir parduodami lietuvių kultūros ir civilizacijos pamatai ir principai – sąžinė, ištikimybė, žodžio ir veiksmo vienybė, pasiaukojimas ir atsakomybė.

Kas buvo padaryta didaus, buvo nuveikta laikantis šių dorybių. Būtent jos apgynė Lietuvą ir lietuvius, formavo istorinį Europos veidą.

Apie kokią Europos civilizaciją kalbate, tapatindami ją su išminties ir pakantumo, nuolankumo ir artimo meilės dorybėmis, intelektualais save laikantieji? Kada ir kur Europa jomis vadovavosi? Jos Europos vardu lietuviams buvo brukamos Lenkijos katalikų bažnyčios, klasta ir agresyvumu palenkiančios politinę didžiūniją.

Nelaimingoji mūsų tautos istorija per egoistinės sanglaudos su lenkų karalyste laikotarpį nėra „prarastieji amžiai“ – tai viso labo lietuvių didžiūnijos nutautinimo ir nutautėjimo metas, kurio esmės jūs nenorite pripažinti gal kaip tik dėl to, kad savo raginimais taikytis su mūsų valstybę niekinančiais ir naikinančiais „broliais“ jūs siūlote pratęsti ir šiais laikais.

Kas šmeižia ir niekina mūsų istorijos kelią nuo antikos iki naujausių laikų? Negi jums reikia priminti lietuvių vaidmens Žalgirio mūšyje bylą, kuri prasidėjo su Dlugošu ir tęsiasi iki šių dienų?

Kodėl Lenkijos 1791 metų konstitucija ir šiandien slepiama po Gegužės 3-iosios konstitucijos vardu?

Kas 1989 metais kūrė raudonąją autonomiją Vilniaus krašte, o 1990 m. kovo 11-ąją nebalsavo už Lietuvos valstybės atkūrimą?

Ką reiškia Lietuvos piliečiams išduodamos Lenko kortos įsipareigojimas būti ištikimais Lenkijos valstybei – eilinę niekingą klastą ar šiuolaikinį Liublino unijos variantą?

Kodėl jūs niekinate Kovo 11-osios eitynes, o nė žodžiu niekada neužsimenate apie Armijos krajovos veteranų ir jų įpėdinių debošus kur nors Vilnijoje arba prieš porą trejetą metų iš Lenkijos atvežto gaivalo manifestacijas Vilniuje?

Galima tik stebėtis, ką vapa rinkimų į savivaldybes rezultatų supančioti mūsų politikai, girdėdami vieno Lietuvos europarlamentaro išpuolius prieš Lietuvos valstybę, jos Konstituciją ir tautinį lietuvių orumą.

Tačiau jums, intelektualais save vadinantiems, dėl valdžios gramų ar kilogramų derėtis nereikia! Jūs tarsi ir laisvi žmonės! Tai kas jus ragina ar skatina rašyti servilistinius laiškelius, pridengtus blyškiais „krikščioniškosios civilizacijos želmenėliais“? Anų laikų jėzuitines tradicijas Lietuvoje pratęsti norintieji? Lietuviškoji naivybė? Ar tiesiog baimė vis stiprėjant visokiausio pobūdžio spaudimams, grasinantiems Lietuvą vėl paversti draudimų kultūros totalybe? Tai jūs laikote intelektualų priederme?

Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra. Jis vienintelis: atimti iš Lietuvą paniekinusio, apšmeižusio ir jos Konstitucijai nusižengusio lenkų tautybės Lietuvos piliečio jo lietuviškąją pilietybę ir su lenkų bendruomene Lietuvoje pradėti kalbas Lietuvos įstatymų kalba, o su Lenkija – normalų jau esančių susitarimų ir įsipareigojimų abipusį vykdymą. Kaip lygių partnerių, o ne vasalų, kurie turėtų atsiprašyti dėl to, kad jie buvo įžeisti.

2011 m. balandžio 12 d.

Romualdas Ozolas

Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas