Operos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana sako, kad didžiausias jos balso priešas - šnekėjimas. Per šešias dienas, kurias su savo vyru tenoru Alfredo Nigro praleis tėvynėje, ji turi tiek visko papasakoti artimiesiems, kad jau nuogąstauja, kaip rytoj seksis atlikti koncertinę programą.
Koncertas, per kurį pora atliks arijas, duetus ir partijas iš Christopho Willibaldo Glucko, Luigio Cherubinio ir Hectoro Berliozo operų, siuitų ir kantatų įvyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šis renginys pabaigs XIII Vilniaus festivalį.
Sugrįš prie R.Wagnerio.
Dainininkė nerimauja, nes turės įrodyti gimtosios šalies publikai, kad pasaulyje skambantis jos vardas nėra "tuščias" ir ne veltui jai "bravo" šaukia garsiausių pasaulio operos teatrų žiūrovai. Be to, kai kurie rytdienos programos kūriniai dainininkei visai nauji, dar nėkart neatlikti scenoje.
Pastaraisiais metais V.Urmana gali didžiuotis itališko repertuaro deimančiukais - teko perteikti Aidos, Amelijos, Elizabetės, Leonoros, Normos išgyvenimus. Tačiau mėgstamiausias jai buvo ir išliko Kundri vaidmuo iš Richardo Wagnerio operos "Parsifalis". Šios partijos koncertinę versiją, pakviesta Sankt Peterburgo Marijos teatro vadovo dirigento Valerijaus Gergijevo, šį birželį dainininkė atliks Šiaurės Venecija vadinamo miesto festivalyje "Baltosios naktys".
"Tad grįžtu ir ateityje vėl sugrįšiu prie R.Wagnerio ir Kundri", - žadėjo dviejų balsų - soprano ir mecosoprano - savininkė.
Vilniškei festivalio publikai V.Urmana parinko Lietuvoje rečiau skambančius arba dar niekada neatliktus kūrinius.
"Rimtam renginiui norėjosi rimtos programos. Manau, kad ir muzikantams patiks H.Berliozo "Kleopatros mirtis" ar neapsakomo grožio meilės duetas iš to paties kompozitoriaus operos "Trojėnai", - spėjo dainininkė.
Mano maestro
Pats mylimiausias dirigentas V.Urmanai buvo ir liko italas Riccardo Muti. Šis muzikas pakvietė lietuvę į Milano operos teatro "La Scala" artistų šeimą, pasitikėjo ja, skirdamas balso partijas "Valkirijoje", Giuseppe Verdi "Requiem", "Aidoje". "Jis man yra davęs drąsių pasiūlymų, pavyzdžiui, ypač sudėtingą Ledi Makbet partiją. Tai mano maestro", - teigė dainininkė. Neseniai Neapolyje, po penkerių metų pertraukos, V.Urmana vėl muzikavo su R.Muti ir dar kartą įsitikino, kaip tai malonu. Tačiau ne viskas medumi tepta. Keliaudama ir dainuodama vadinamuosiuose repertuariniuose teatruose, rodančiuose po penkis skirtingus spektaklius per mėnesį, V.Urmana sutinka daug batutos vidutinybių. "Esu nemažai prisikentėjusi pastarąjį metą. Net ir R.Muti guodžiausi: kodėl jūs mane palikote šiems negabiems dirigentams?" - pasakojo dainininkė. Ji tvirtina, kad dainavimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo dirigento. Jei šis savo amatą išmano prastai, klausytojai vertina ne jį, o į juos veidu atsisukusią atlikėją.
Rytoj Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoti stosiąs Modestas Pitrėnas V.Urmanos pasirinktas neatsitiktinai. Pasak jos, šis dirigentas yra išėjęs Zalcburgo mokyklą, kuri perteikia auklėtiniams visą stilių įvairovę. Kaip tik jos ir reikės atliekant pasirinktą programą.
Dar mokysis
Kaip sekasi dviem stiprioms, artistiškoms ir kartu gyvenančioms asmenybėms pasirengti muzikinei veiklai? A.Nigro sako, kad vienodo "svorio", nekonkuruojantiems atlikėjams nekyla jokių sunkumų.
"Malonu kartu dirbti, bet taip pat malonu grįžti namo ir būti šalia savo karalienės (proprio aver una regina - it.)", - pralinksmino italų tenoras.
Šiuo metu V.Urmana gyvena soprano laikotarpį. Taip jai "liepęs balsas". Tačiau jei jis norės kisti, dainininkė ims lavinti "aukšto dramatizmo" sopraną. Dar esama ir tokios balso skalės - charakterinio soprano (Klitemnestros partija Richardo Strausso operoje "Elektra"). "Tai svajonių partija, trunkanti dvidešimt minučių, bet užtat kokia smagi, efektinga! Viskas priklausys nuo balso: kur jis mane nuves", - tikino V.Urmana. "Sopraninių" svajonių jai nedaug ir likę: suvaidinti Normą operoje, ne koncerte, ir pageidautina - su geru dirigentu. Jau beveik įdainuota svajonė - Izoldos partija (R.Wagnerio "Tristanas ir Izolda"). O mokytis dar yra ko, pavyzdžiui, R.Wagnerio Brunhildos vaidmens. "Ką sumanau, tą sugebu padainuoti. Nors pačia universaliausia dainininke ir netrokštu būti", - prisipažino V.Urmana.
"Traviatos" pora
Su Marijampolėje gyvenančiais tėvais Violeta susitinka nedažnai, tačiau, jei kelio neužkerta ligos, jie aplanko dukrą Italijoje arba Miunchene (Vokietija). "Žinau, ką veiksiu kiekvieną dieną daugelį metų į priekį. Kitaip, deja, nebus. Tad stengiamės tenkintis tuo, ką turime. Tačiau pabendrauti su tėvais stengiuosi kuo dažniau", - sakė dainininkė. Jos laisvalaikis prasideda tada, kai trinkteli kelioninių lagaminų prikrauto taksi durys ir automobilis pajuda nuo namų. "Kai važiuoju dirbti, sakau, kad pradedu ilsėtis", - juokėsi ji. Mat namuose laisvo laiko visai neturinti, nuolat rūpinasi būsimais operos pastatymais, koncertais, įrašais.
Paklausta, ar nenorėtų spektaklyje įkūnyti Alfredo ir Violetos istorijos, V.Urmana nusijuokė ir atsakė, kad tai padaryti būtų nelengva. "Kaip reikėtų žiūrovus įtikinti, kad esu G.Verdi Violeta? Žinoma, Montserrat Caballe suvaidinta Violeta nebuvo pati liekniausia istorijoje, - juokėsi dainininkė. - Turbūt būčiau tokia "valkirinė" Violeta. Tai ne mano amplua, tačiau "Traviatos" duetus atliekame per koncertus. O Alfredui Alfredo vaidmuo, suprantama, labai tinka."
Penki Aidos mėnesiai
Artimiausius penkis mėnesius V.Urmana skendės "Aidos" garsuose. Birželį šį vaidmenį ji atliks Vienoje (Austrija), vėliau Franco Zeffirellio pastatyme Milane (Italija). "La Scala" važiuos gastrolių į Tel Avivą (Izraelis). "Aida" bus atliekama ir ten. Po to jos laukia Tokijo (Japonija) publika. O Niujorko (Jungtinės Valstijos) "Metropolitan" operoje šis spektaklis bus rodomas net devynis kartus. "Nežinau, kokie sapnai mane lankys po penkių mėnesių", - juokėsi dainininkė.
V.Urmana sakė esanti labai laiminga, ypač kai šalia yra jos gyvenimo žmogus A.Nigro: "Laiminga ir dėl to, kad įgyvendinau savo svajones. Laiminga, kad laiminga visomis prasmėmis."
Mindaugas KLUSAS
