Į ką jūs žiūrit? Koks čia menas? Kažkokio pakvaišusio santechniko fantazijos. Tik miestą užgriozdijo. Už tokį "meną" baudą įšrašyt, o ne honorarus ! Kur mūsų pinigai nuplaukia?!

Prisipažįstu- man su skoniu blogai.. Baisi ta Krantinės arka. pas mus ir taip pilkų spalvų pakanka, dienos trumpos tamsuma. O čia dar tas surūdijęs vamzdis.. Slogu.. Mano nuomone, menas turi džiuginti..

Bravo p.Lubytei, Vex ir autoriui Urbanaviciui.
Iš esmės šių skulpturų atsiradimas ir visuomenės reakcija išryškina pagrindinę mintį : valstybinis kultūros palaikymas duoda daugiau žalos negu naudos.
Sunku kalbėti apie kitus Vex renginius.
Bet šių skulptūrų atsiradimas matyt bus pats didžiausias akcentas.
O tiems, kuriems iki idėjos suvokimo toli, belieka skaityti Vakaro Žinias.

karta man teko vakare vaikscioti po Viena (Austrijoje), eidamas viena senamiescio gatvele mane tiesiog suzavejo realistine skulptura kazkokio hercogo ant arklio su iskeltu kardu,arklys buvo taip tikroviskai pritupes lyg tai butu ta paskutine akimirka pries puolima.Bet dar labiau mane suzavejo karaliskas erelis ant pastato uz tos skulpturos, jis issketes sparnus ir nuleides galva lyg is auksto stebetu visus mazus zmogelius vaiksciojancius gatve ir pasiruoses pulti ginant pati ta chercoga. Tai tikrai didingas reginys, nors pacios skulturos palyginus buvo labai ne dideles (mintis buvo didele). Kitas dalykas, kad Lietuvoje visikai nera monumentines skulpturos simbolizuojancios Lietuvius ir ju Valstybe, bet pilna a lia modernistiniu idijotizmu, kurie turi trumpa isliekamaja verte ir tik shitos mesos (klaipedoje) ir vamzdziu (vilniuje) kulturos kurejams.

Gerbemieji, jau aisku, kaip Jus papiktino sios skulpturos, kaip visiskai netinkamo meno pavyzdys, tik labai butu idomu suzinoti, kas Jusu kompetetinga nuomone, butu teisingo meno pavyzdziai? Kiekvienas kartu su savo pagiezingais komentarais galetumete pateikti bent po viena pavyzdi, butu labai idomu suzinoti! Gal net kuris nors turite pasiulymu, kas galetu atsirasti vietoj esamu skulpturu??

„Kiekvienam apuokui jo vaikas yra pats gražiausias pasaulyje", todėl „kūrikai", atsiribodami nuo visuomenės, pradėjo vertinti vienas kitą. Kad ir kokį išsigimėlį, per savo kūrybines kančias pasigimdydavo, jis jiems atrodė tobulumo viršūnė. Nenorėdami pyktis ir įžeisti vienas kito, šio kūrybinio cecho darbininkai, vienas kito darbus, vertino tik gerai. Dainavo vienas kitam liaupses ir ditirambus. Aukščiausio lygio vertinimai (piniginiai ir moraliniai) būdavo dalinami tarp labiausiai nusipelniusių šio cecho darbinių bitelių ir jei atsirasdavo kas nors, ko tos biteles nesuprasdavo, jis tuoj pat būdavo negailestingai iškritikuojamas, išjuokiamas ir pažeminamas.

Kadangi tie „kūrikai" tūrėjo ir valdžią spręsti, kas geras kūrėjas o kas ne, po truputį visa ta kūrybinė šaika išsigimė į elementarias išdidžias ir kritikos sau nesugebančias išgirsti menkystas. Tos menkystos priimdavo pagarba viena iš kitos, bet bijodavo atiduoti vertinimą visai visuomenei. O jei netyčiomis išgirsdavo, kad jų kūrybą yra apgailėtina, tai visas šia kalbas pavadindavo „neišprususių žmogelių svaičiojimais".

Mūsų diplomuoti menininkai (tie kurie pristatė Neries krantinėje surūdijusių ir labai brangių vamzdžių) parodė, kad jie tikrai vertai krimto nelengvą menininkų mokslą. Jie puikiai išmoko Ostapo Benderio meno principą, "nesvarbu ką darai, svarbu kaip pristatai".
Prisimenat filme "dvylika kėdžių" kai laive iškėlė diplomuoto menininko Ostapo Benderio sunkiai, už mokesčių mokėtojų pinigus nutapytą, sėjėjo sėjančio obligacijas portretą, tai pamatę žmonės nusčiuvo o šunys pradėjo staugti. Lygiai taip pat kaip Ostapas Benderis, mūsų vamzdžių statytojai taip pat nuoširdžiai piktinasi, kad mes prasčiokai nesuprantam gilios menininkų minties. :)
Žinote, kas visoje toje vamzdžių aferoje juokingiausia? Filme Ostapą Benderį ir Kisa Vorobjaninovą išmetė iš laivo, o mūsų naujieji (sunkų meno mokslą krimtę) ostapai ir kisos, toliau sėkmingai gyvena prisičiulpę prie mūsų valstybės pinigų ir tyčiojasi iš kvailos bendruomenės kuri leidžiasi taip su savimi elgtis.

Šalis kuri pamiršta seną išmintį apie tai, kad trijų dalykų žmogaus išmokyti neįmanoma, tai tikėjimo, išminties ir kūrybos, yra pasmerkta niekada neturėti, dėmesio vertos kultūros, ir maitinti šaika nevykėlių pasivadinusių „kūrėjais", kurie turėdami galia vertinti patys save, niekada ir nesuvoks, jog yra tik apgailėtinos menkystos.

Kurčio kalba su nebyliu

gerai pasake Adolfas . entartende kunst. iskrypes menas. toki i duju kamera kartu su autoriais.