esi jaunas: jūra iki kelių, mirties nėra („Uostas“)

Sutinku su Kra dėl pseudopatriotinių filmų klaikumo. Nemėgstu tokio istorijos supaprastinimo. Jau geriau taip vadinamos dramos ,,iš gyvenimo". Štai šiandien žiūrėjau ,,Skandalo užrašus'' ir tiesiog sužavėta ir taip mano mylimos Judy Dench.

Kandžios moterų psichologijos įžvalgos, mėgėjams pabarstyta siuro. Monicos Cerveros herojė ne tokia jau bjauri pažiūrėti (ypač finale), tiktai psichopatė ir persekiotoja maniakė su virtuoziškai mėsininkiškais šaltojo ginklo naudojimo įgūdžiais. Šeimynykščiai ją pranoksta visais frontais. Veikėjai verti vienas kito, nieko negaila, žiūrėti smagu. Nors dar kartą nebežiūrėsiu.

Pseudopatriotinio sineklaikumo beieskant (*Karo metais buvo toks klaikus patriotinis rusų filmas "Ji GINA tėvynę"*) nebutinai krapstytis kinoarchivuose - pakanka nueiti i "Vienui vieni"...

Taigi, kad abi(u) sakote: skrajojantys padebesiais. O ne virš debesų. :)
Klausimas dabar, ar tame filme tokie buvo visi trys, ar visgi Penelopės Kruz personažas buvo žemiškesnis? ;)

Mano žodyne parašyta "daydreaming, unrealistic". Tada gal labiau tiktų "Skraidantieji padebesiais" (juk personažų trys)?

Vilniai. Taip, head in the clouds reiškia – užsisvajojęs, nerūpestingas, išsiblaškęs. Tai gal to filmo vertėja(s) tą ir turėjo omeny – skrajojantys virš debesų (tai yra nutolę nuo realybės) , nors lietuviškai įprasčiau – skrajojantys padebesiais.

Pažiūrėjau vakar „Bethoveno natas“, ką čia prie Devintosios simfonijos dirigavimo bepridursi. Edas Harrisas tikras liūtas (ne salonų), net kai „iliustruoja“ „Mėnesienos sonatą“ nuosavu užpakaliu. Teisybė, jau nuo pirmos scenos, kai Diane Kruger vaiposi karietoje, nesupratau, kam reikėjo tos vargšės, jei tais laikais perrašinėtojai būdavo tik vyrai.

Karo metais buvo toks klaikus patriotinis rusų filmas "Ji GINA tėvynę". Kažkas girdėta, nors lyg ir ne karo metas.

nusimeskim faktų kuprą ir eikim pasimėgauti kinu, kol nevėlu... spragėsiai puikiai malšina perfekcionizmo aspiracijas