Pritariu Albinai: juk nesimokom atmintinai p. Stepoko straipsnių, o jei dėl kokių nors priežasčių filmo nepamatai, greit pamiršti ir pavadinimą (kuris neretai po kurio laiko dar ir pakeičiamas), ir kad verta pamatyti. Iki šiol vengiau kaip maro „Ketverių vestuvių...“ (dėl vimdančių žodžių „romantinė komedija“), bet jei p. Stepokas sako, kad subtilu... pažiūrėsim.

Ačiū p. Stepokui, kad įsiklauso į pageidavimus, nebevengia pakartoti vieną kitą žodį ir apie daug kartų arba visai neseniai rodytus filmus. Neturėjau galimybės pasižiūrėti "Trejų Melkiadeso Estrados laidotuvių", tai pasižymėjau tą kartojimą kalendoriuje. O štai, atrodo, naujo (ir nerodyto, ir pagirto) kazachų filmo vis tiek kažkaip nėra ūpo laukti.

Carloso Sauros juosta kažkada man patiko dėl siuro, nors tarp politinių realijų, prisimenu, pasiklydau. Įdomu bus palyginti su "Volaverunt", tuo labiau, kad jis irgi apie mirštantį dailininką.

žaismingas buvo aną trečiadienį „Juodasis narcizas“, jėzusmarija, kad šitaip vienuolės dėl jaunikių, sesuo Ruta kai pradėjo akis varyti iš kaktos, velnio apsėsta bukvaliai, baisiai maloni buvo pramoga, neišsekino nė kiek, juk paprastai pradedi ką nors žiūrėti skaudančia galva, baigi plyštančia, puiku, kad vėl duos 1947 metų kūrinį, turbūt tai reiškia, kad pasenau?

Parodykit man meilę, o ne morčinių kačių šėlą – be švelnumo, be dvasinio bendrumo, kai „sielų susisiekimas“ įrodinėjamas draskomais drabužiais. Kur jau ten meilė-seilė... paprasčiau pavaizduoti geismo patologiją.