„Revolveris“ trenktas. Visapusiškai. Peripetijos supainiotos. Aukštų idėjų aiškiai yra (aš nepagavau). Užtat džiūgavau nepadoriai. Prikalti letenas prie stalo TV programų aprašinėtojams. Už auksines mintis ir niekingą naudingumo koeficientą. Ir ačiū SS.

Užjaučiu tuos, kurie žiūrės "Asteninį sindromą". Panašu, kad neveltui kaip tik po jo Muratova gavo mizantropės apibūdinimą -- gal ir ne visai veltui.

,,Triusiu tvora" - jega!

Nesuprantu, ko čia verkti, kad dauguma jau matyti. Džiaugtis reikia, nes kai dauguma nematyti, kyla noras persiplėšti ar klonuotis. Manau, visi turim filmotekas (ar draugus su filmotekom) juodai dienai. Ko gero, senutė nematyta „Grimasa“ atstos krūvą naujų Holivudo gaminių. Man nuotaiką gadina ne tragiškas (ne žargoniška prasme), o prastas filmas.

Dėkui, kad pasakėte, jog rodys ir Muratovą. Juk nemačiau "Asteninio sindromo". O į TV programas jau įpratau nebežiūrėti, man užtenka kiek prirekomenduoja ponas Stepokas. Dabar matau, kad TV1000 Russkoje kino rodys ne vieną jos filmą.

Tai kas? Visokių yra filmų, pavyzdžiui, „Veidrodį“ pasižiūriu kas keleri metai, vis pamatau ką nors naujo ir numirsiu, garantuotai nepamačiusi nė dalies to, ką jame įžvelgia, tarkim, ponas Stepokas. Kitą savaitę mielai dar kartą pažiūrėsiu Kirą Muratovą, kurią dabar, kaip vasarą Paradžanovą su Abuladze, įsikando TV 1000 Russkoje kino. Nežinau kelintą kartą žiūrėsiu bent jau Zhang Ziyi šokį iš „Skraidančių durklų“, o „Triušių tvora“, nors girdėta, ir ne viena ausim, bet nematyta. Seniai seniai, dar kine, o ne per televizorių, mačiau „Ten, kur svajoja žaliosios skruzdės“. Prisimenu, buvo baisu ir pikta žiūrėti, kas liko iš aborigenų, kurie išliko po pramoginių medžioklių, uždraustų tik 1920 metais. :((((((((

Dauguma pristatomų filmų mano jau matyti.

Susimaišė man galvoj tigrai, drakonai, skraidantys durklai, bevardžiai ir Co. Kompiuterinis liuoksėjimas padebesiais, atliekant duriamuosius, kertamuosius ir kitokius veiksmus, pasakiškai gražus, gal net kažkokių gilių prasmių esama, bet per tą įspūdingumą jų, tų prasmių, nebematai, o patys tokie filmai ne kovinių menų žinovams labai greit pasidaro, anot rusų, „vse na odno lico“.

Vadinasi, Jūs, aš, Stepokas ir dar keli – ne žmonės? Ir kad labiausiai mėgstam seną nespalvotą kiną – mūsų, iškrypėlių, asmeninė tragedija? Velniop, einu ntąjį kartą pažiūrėsiu „Viridianą“ – Didysis šeštadienis kaip tik tinkamas laikas.

Patikrinau tą TVCi, tikrai -- programoje net Paradžanovo pavardė paminėta. P.Stepokas bus pražiūrėjęs -- nenuostabu, man iš viso galva apsisuktų nuo tiek filmų. Tik tiek, kad rusai restauruoja visokiausius nereikalingus dalykėlius, 50-jų metų "šnipus diversantus" ir pan, o restauruotų "Užmirštų protėvių šešėlių" kažkaip neteko sutikti -- subraižyti, spalvos nebe tos. Ko norėti. "Granato spalvos" apskritai niekur nėra -- nei per TV, nei diskais...