Lapkričio 13 d. Profesinių sąjungų rūmuose (V. Mykolaičio - Putino g. 5, klubas “Mulen Ružas”) įvyks antrasis šio sezono Lietuvos džiazo federacijos koncertas – Artūro Anusausko kvarteto su Neda Malūnavičiūte pasirodymas.
Daugeliui tokia ansamblio sudėtis, ko gero, primena senąjį, kadaise labai veiklų, apdovanotą Birštono džiazo festivalio Grand Prix ansamblį “Džiazo nublokšti”. Tam tikru metu atrodė, jog šis kvintetas – jau nueitas etapas, Artūras Anusauskas ir Neda išsiskirstė, pasuko savais keliais, sukūrė įsimintinų įdomių projektų, ir... apsukę po didžiulį ratą, nusprendė susitikti vienoje scenoje vėl. Dirbdami atskirai muzikai buvo laukiami festivaliuose ir kviečiami koncertuoti garbinguose kontekstuose, tačiau drauge jie pritraukia dar didesnį dėmesį ir sukuria nuostabių dalykų. Ir, be abejo, Artūro Anusausko kvarteto ir Nedos Malūnavičiūtės aljansas – anaiptol ne dviejų asmenybių, bet penkių asmenybių dialogas.
Artūro Anusausko kvarteto nuolatinis saksofono balsas – Vytautas Labutis. Savame kūrybiniame kelyje ir savo vadovaujamuose ansambliuose jis – unikalus multiinstrumentininkas, eksperimentuotojas, išradėjas ir muzikos žaidėjas, tuo tarpu šiame ansamblyje – etaloninis saksofonininkas, meistriškas, įkvėptas ir stilistiškai nepriekaištingas improvizuotojas-virtuozas.
Ilgametis kvarteto narys Eugenijus Kanevičius, atsakingas už bosinio pagrindo gyvastį, yra daugelio ansamblių dalyvis – Lietuvoje nėra daug kontrabosininkų. Tačiau kiekvienam ansambliui jis save pašvenčia pilnai, kiekvienoje kompozicijoje jis atranda nišą pademonstruoti kontraboso ekspresiją ir priverčia pamiršti klausytojus mitą apie periferinį šio instrumento vaidmenį.
Prie būgnų lapkričio 13-osios vakarą atsidurs Arkadijus Gotesmanas. Nors jis nėra nuolatinis kvarteto būgnininkas, tačiau su visais drauge scenoje būsiančiais muzikantais jį sieja ilgalaikiai kūrybiniai ryšiai, su visais susigrota, susibendrauta, priimproviuota šimtai valandų muzikos. O tam tikra įtampa, kurią palieka gaivus, “vakarykštės dienos” surepetavimas su nauju nariu, yra savotiškai žavinga ir, gali būti, dar labiau sukurstys spontaniškumo ugnį, kuri šių muzikų koncertuose dega kiekvieną kartą.