Tai, kad A.Ūsas ir L.Stankūnaitė buvo tiriami melo detektoriumi, visuomenei jau žinoma. „Paskutinei instancijai“ pavyko susipažinti su to tyrimo medžiaga. Mūsų išvada tokia: pagal tai, į kuriuos tiriamųjų „taip“ ir „ne“ reagavo nešališkasis žmogaus melo fiksuotojas – poligrafas, galima patvirtinti mažosios D.Kedžio dukrelės pasakojimo tikrumą.
Tai, kas tiriant melo detektoriumi – poligrafu – fiksuojama kaip „reakcija“, rodo, kad atsakydamas į klausimą tiriamasis buvo mažų mažiausiai nenuoširdus, todėl pasikeitė jo fiziologiniai parametrai: pradėjo greičiau tvinksėti pulsas, atsirado prakaitavimas, tapo tankesnis kvėpavimas ir pasirodė daugybė kitų požymių, išduodančių melagį.
A.Ūsas reagavo ir į klausimus apie Joną, ir apie Deividą. Į šį buvo „sureaguota“, kai tyrėjas pasiteiravo, kas dar žino apie seksualinius dėdžių žaidimus su dviem mergaitėmis. „Deividas“, – ištarė tyrėjas. „Ne“, – atsakė Ūsas. „Reakcija“, – fiksavo poligrafas.
Tame tyrime pasirodė naujas personažas, vardu Adolfas. Šis vardas atsiranda tyrėjui klausinėjant apie kitas vietas, kuriose mergaitės, galimas dalykas, buvo prievartaujamos. Viena tokių vietų – „globos namai“, vienas iš žmonių, apie kurių dalyvavimą klausinėjo tyrėjai, – „Adolfas“. Mūsų žiniomis – Adolfas Skališius, Kauno vaikų socializacijos centro direktorius ir A.Ūso ilgametis draugas.
A.Skališius labai nenoromis ir tik palieptas Socializacijos centru tapusių globos namų steigėjų sėda prieš LNK „Paskutinės instancijos“ filmavimo kamerą. „Ar jūsų įstaigoje buvo incidentų, na, tokių seksualinių dalykų?“ – nepatogiai pradeda kalbą Rasa. „O kas pas mus buvo? Pas mus nebuvo seksualinių dalykų“, – atkerta A.Skališius. „O nėščių mergaičių buvo?“ – „Buvo. Bet tos mergaitės ne nuo mūsų berniukų pastojusios.“ – „O nuo ko?“ – „Nuo vyrų.“ – „Nuo kokių?“ – „Nuo suaugusių.“ A.Skališius aiškina, kad mergaitės turėjusios suaugusių „draugų“ mieste. „O kas tie draugai?“ – „Žmonės.“ – „Kokie?“ – „Pavardžių nesakysiu.“ – „Ar tyrimas buvo?“ – „O kam tas tyrimas?“ Tam, kad lytiniai santykiai su nepilnamečiais Lietuvoje vis dar yra nusikaltimas.
Tada „Paskutinė instancija“ klausia A.Skališiaus, ką jo įstaigoje po darbo valandų nuolat veikdavo įtariamasis pedofilija A.Ūsas? Valdiško Socializacijos centro vadovas A.Skališius patvirtina: taip, A.Ūsas čia lankydavosi kartu su dar keliais vyrais. Esą jie visi centre rengdavo Darbo partijos kuopelės susirinkimus.
Kodėl čia? „Bet juk po darbo“, – maždaug taip kalba A.Skališius, kuris kartu su A.Ūsu vėliau tapo atskilusio politinio darinio – Pilietinės demokratijos partijos – prezidiumo nariais.
Plačiau – šį vakarą, 19.40 val., „Paskutinėje instancijoje“ per LNK
