Neseniai pasirodęs naujasis „Metallica“ albumas „Death Magnetic“ kaipmat sukėlė tikrą skandalą. Daugiau nei 12 tūkstančių grupės gerbėjų internete palaikė pareiškimą, pagal kurį naujasis darbas turi būti kuo greičiau patobulintas.
Visi jie skundžiasi, kad „Death Magnetic“ per daug triukšmingas, kad galėtum atsipalaidavęs klausytis, be to, turi „skardos skambesį“. Klausytojai tvirtina, kad garso režisieriai paaukojo dinaminį diapazoną - dabar, jų nuomone, nėra jokio skirtumo tarp tylių ir garsesnių dainų vietų.
Matyt, tai visiškai nėra keista. Mūsų laikais asmeninės garso įrašų patirties turi kone kiekvienas melomanas, ir „apsiginklavę“ žiniomis tokie „garso režisieriai“ jau ne tik moko vienas kitą, bet ir nurodinėja klaidas - tikras ir abejotinas - žmonėms, dirbantiems su garsiais atlikėjais.
Grupės būgnininko Larso Ulricho nuomone, jie nenusiteikę skubėti perdirbti garso. „Nėra jokių problemų su skambesio kokybe, - pareiškė jis. - Dabar juk 2008-ieji, taip mes ir darome įrašus.“
Prodiuseris Rikas Rubinas stengėsi priversti instrumentus skambėti gyvai, įkvepiančiai - taip, kad klausytojas tiesiog iššoktų iš ausinių. O tam reikia ir tam tikro įrašo garsumo. „Žinoma, aš girdėjau, kad kai kurie skundžiasi, tačiau aš pats jau porą dienų klausausi mūsų naujojo albumo savo mašinoje, ir muzika atrodo pats tas.“
Reikėtų pridurti, kad R. Rubinas šiuose reikaluose išties nemažai nusimano. Jis dirbo su tokiais kolektyvais bei atlikėjais kaip „Red Hot Chilli Peppers“, Džoniu Kešu, „System of Down“, Šakira, „Beastie Boys“ - ir priekaištų dėl garso įrašų niekada dar nesulaukė.
Vis dėlto, L. Ulricho nuomone, grupę „Metallica“ apskritai priimta kritikuoti dėl garso įrašų kokybės - kad ir su kuo jie dirbtų. Kažkada „metalistams“ priekaištauta, kad jų muzikoje „nėra boso“ ir kad jų albumai skamba „lyg būtų įrašyti garaže“. Kad ir kaip ten būtų, visos šios diskusijos greitai nutilo.
„Skirtumas tarp praeities ir dabarties toks, kad dabar yra internetas, - sako L. Ulrichas. - Jis duoda balso teisę kiekvienam klausytojui, o didžiausios galimybės suteikiamos besiskundžiantiesiems.“
Vienas iš „Metallica“ vadybininkų Klifas Bernsteinas pareiškė, kad 98 procentai klausytojų ras tai, ką norėjo išgirsti. Regis, jis teisus. Kritikų atsiliepimais, naujajame albume puikiai atkuriamas pirmapradis devintojo dešimtmečio albumų „draivas“, tad tie klausytojai, kurių hobis nėra garso įrašai, greičiausiai neliks nuvilti.
Gana įdomi ir albumo atsiradimo istorija. Praėjusią vasarą grupės gitaristas Robertas Truchiljo „Kommersant-Weekend“ korespondentui pranešė, jog naujos dainos gimė iš paruoštukų, kuriuos muzikantai įrašė pastarųjų penkerių metų gastrolių metu. „Vienoje dainoje gali būti elementų, gimusių ir prieš dvejus metus, ir prieš penkerius. Suliejus visa tai, išeina visiškai naujas skambesys.“
Vienaip ar kitaip, naujasis „Metallica“ darbas gerbėjams pasirodys mažų mažiausiai įdomus, o geriausiu atveju - sukels tokį pat susižavėjimą, kaip ir dauguma ankstesnių garsiosios grupės darbų.
Pagal užsienio spaudą
