Priverstinai savanoriška donore tapusios mergaitės istorija leidžia pažvelgti į problemą visų pagrindinių veikėjų akimis. Knygą persmelkiantis laukimo jausmas padeda suprasti susidariusią padėtį Fitdžeraldų šeimoje. Kiekvienas tampame savotišku teisėju, kurio lemiamo žodžio laukia Ana.

Kai Dievas paskelbia paskutinį nuosprendį - negali negyventi. Supranti visų mažmožių tikrąją vertę ir įvertini širdies skausmo galią.

Knygą verta ne tik perskaityti, bet ir tureti savo bibliotekoje, kad suprastum koks esi laimingas ir turtingas. Knyga parodo, kad sunkiausia padaryti sprendimus, kurie liečia pačius brangiausius žmones.

Tai knyga, nepaliekanti abejingų ir verčianti skaitytoją susimąstyti apie tai, ką jis darytų atsidūręs tokioje sudėtingoje situacijoje. Knyga įtraukia nuo pirmų puslapių ir neleidžia atsikvėpti iki pat netikėtos atomazgos.

Knyga tiems, kurie, besisukdami kasdienybės rate, pamiršta tikruosius savo gyvenimo prioritetus. Užvertus šią knygą, užsinorėsi stipriai stipriai apkabinti tą, kuris kitame kambaryje snūduriuoja prie televizoriaus. :)

Niūri knyga - nepasaldinta ir nepadailinta, bet tame ir glūdi jos nepaprastumas - pamatai, kaip liga paveikia ne tik sergantyjį, bet ir artimiausių jo šeimos narių gyvenimus.

Nežinau ką reiškia, kai tavo vaikas serga tokia liga ir tikrai nenorėčiau sužinoti, bet perskaičius knygą supranti, kad tokį dalyką ištverti gali tik labai sripri šeima.

Kai šaltu veidu gydytojas man pasakė, kad įtaria vėžį, mintyse pralėke šios knygos vaizdai ir ėmiau suprasti, ko aiškiai nesuvokiau skaitydama: padarytum viską už dar vieną dieną.