Pastaruosius keletą metų Kultūros ministerija knygų leidybą paremdavo maždaug 2 mln. litų per metus. Tačiau šių metų vasarį paskirti pinigai dar nepasiekė nė vienos leidyklos. Lietuviškų knygų leidybos procesas sustojo. Leidėjai jau beveik pusmetį sėdi be darbo vegetuodami.
Mažėjantys tiražai
Knygų leidybos rėmimo programa, tvarkoma Kultūros ministerijos, veikia jau daug metų, nuo pat nepriklausomybės proceso pradžios. Koks jos principas?
Lietuvos leidėjai nustatytu laiku metų pabaigoje teikia paraiškas Kultūros ministerijai dėl paramos kai kurioms knygoms išleisti. Kokios tai knygos? Daugiausia lietuviškoji literatūra, knygos vaikams, poezija, novelistika, romanai, kritika, tyrinėjimai, filologija, albuminiai leidiniai, pasitaiko vertimų.
„Visa tai, kas Lietuvoje, dėl to, kad rinka nedidelė, negali duoti leidėjui pelno. Tarkim, kokia poezijos ar novelistikos knyga dabar tegali išeiti tiražais, kurie skaičiuojami šimtais, o ne tūkstančiais. Visiškai aišku, kad leidėjas pats vienas neišleistų nei Bitės Vilimaitės, nei Jono Strielkūno, nei Jūratės Sprindytės kritikos, nei ko nors iš lietuvių literatūros palikimo”, - pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas.
Gavusi visas leidėjų paraiškas (kurių būna apie 1000), Kultūros ministerija jas perduoda įvertinti Literatūros ir leidybos ekspertų komisijai. Paraiškoje turi būti pateikta išsami kiekvieno konkretaus norimo išleisti leidinio sąmata, anotacija, rekomendacijos. Apsvarstę paraiškas ekspertai nusprendžia, kurias iš tų paraiškų patenkinti, kurias knygas remti ir kokiomis sumomis.
Užburtas ratas
Šių metų vasario 26 d. išėjusiame Kultūros ministerijos įstatyme skelbiamas knygų sąrašas, paaiškėjęs ekspertams priėmus sprendimą. Atrinkta apie 200 leidinių. Vienai knygai skiriama suma paprastai būna apie 50 proc. knygos išleidimo sąnaudų, likusi dalis - leidėjo reikalas.
Pasirodžius kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio parašu patvirtintam įsakymui, pinigai leidyklų nepasiekė, o gegužės 22 d. pasirodė naujas ministro įsakymas, keičiantis ankstesnįjį, vasario 26-osios. Knygų leidybai skirta suma pagal įstatymo pakeitimą perpus mažesnė. Pasiteisinama susiklosčiusia nepalankia finansine situacija šalyje.
Vėl sušaukiama Literatūros ir leidybos ekspertų komisija, ji iš naujo peržiūrėjo knygų sąrašą, kai kuriuos leidinius atmetė visiškai, kai kuriems sumažino rėmimo sumas. Tačiau... paskirtos dvigubai mažesnės valstybės lėšos leidėjų nepasiekė. Knygų leidybos procesas sustojo.
Užkirstas kelias naujovėms
Istorija nesibaigia, nes už poros dienų, gegužės 26 d., pasirodo žinia, kad Vyriausybė lietuviškų knygų leidybai papildomai skirs 2 mln. litų iš Privatizavimo fondo. „Suformuluota taip: vykdome pažadą lietuviškų knygų kūrėjams ir leidėjams kompensuoti padidėjusią mokestinę naštą (turima mintyje padidėjusį pridėtinės vertės mokestį ir tai, kad nuo autorinių atlyginimų, kuriuos leidėjai moka autoriams, mokama jau ir “Sodrai”)”, - pasakojo V.Sventickas.
Pagal pirmąjį įsakymą tie 2 mln. iš Privatizavimo fondo turėjo būti skirti realizavimui. Deja, jokie pinigai nė iš vieno aprašomo šaltinio į leidyklas neatkeliavo, ir leidėjai, gyvenantys iš tų nepelningų, bet kultūrai svarbių leidinių, iki šiandien sėdi be darbo.
„Mes neturime ką daryti, už ką pradėti knygos leidybos darbų. Mums trūksta drąsos įdarbinti žmones, raginti autorių atiduoti paskutinę redakciją arba samdyti redaktorių, iliustratorių, nes neaišku, kada tie pinigai ateis.
Poetas Marcelijus Martinaitis yra beveik pabaigęs savo atsiminimų knygą, jau reikia kažkokius taškus padėti. Bet kaip aš jam pasakysiu, kad baik ir rytoj atnešk, nes nežinau, ar jau bus pinigų tos knygos leidybai? Ta pati situacija ir dėl debiutinių knygų. Leisdavome jaunų kūrėjų pirmąsias knygas. O ką šiandien turime pasakyti tiems jauniems žmonėms, kurie nori ateiti į literatūrą?” - kalbėjo V.Sventickas.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos planuose - ir vertingo palikimo leidinys - atsiminimų knyga apie legendinę asmenybę Juozą Tumą-Vaižgantą, kurio 140-ųjų gimimo metinių sukaktuvės yra šiemet. „Deja, knygos leidybai skirtų pinigų nesulaukiame, bijau, kad nespėsime išleisti iki jubiliejaus”, - nerimavo leidėjas.
Gresia užsidarymu
„Vegetuojame ir vaikštome vienas paskui kitą nemokamų atostogų. Jei šiais metais negausime pinigų, tai Rašytojų sąjungos leidykla greičiausiai turės baigti savo darbą. Dabar galime užsiimti tik leidiniais, kuriuos remia privatūs rėmėjai ar fondai. Panašiai šiandien gyvena ir “Baltų lankų” leidykla, ir “Nemuno” leidybinė grupė, ir tam tikra dalis “Vagos” produkcijos”, - liūdnai konstatavo leidėjas.
V.Sventickui kultūros ministro R.Vilkaičio spaudoje garsiai nuskambėjęs teiginys - nėra naujų knygų, skaitykite senas - skamba žiauriai.
„Žinoma, klasiką skaityti labai gražu, aš irgi tam pritarčiau, bet kuriami nauji kūriniai, kultūros procesas tęsiasi, ką mes žinome, koks čia Vincas Kudirka per tą laiką galėjo atsirasti, o gal ir yra Lietuvoje su savo rankraščiu stalčiuje. Panašiai skambėtų, jei koks socialinės apsaugos ministras pasakytų: krizė, nėra pinigų, nustokite gimdyti vaikus. Nereikės mamytėms mokėti pinigų, tėveliams lengviau gyventi, nepirks brangių drabužėlių...” - ironizavo V.Sventickas.
2 mln. per metus knygų leidybai paremti, V.Sventicko teigimu, nėra didelė suma. “Jeigu ji yra, procesas juda, jei jos nėra, kiek nelaimingų žmonių atsiranda - kalbu tiek apie autorius, tiek apie jų kūrybos naudotojus ir galų gale pačius skaitytojus, knygyne randančius vien senienas. Kultūros procesas negali sustoti, nes išnyks kultūrai tarnaujantys dariniai”, - kalbėjo V.Sventickas.
