Šiemet tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis '10“, be žvaigždžių iš užsienio pristatys ir nemažą būrį lietuvių choreografų. Gegužės 7 ir, 8 d., Lietuvos Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje bus galima išvysti tris jaunų kūrėjų šokio spektaklius.
Andrius Katinas (studijavo ir įgijo Teatro bakalauro laipsnį, baigęs A. Cholinos šokėjų kursą) ir choreografė bei šokėja iš Suomijos Maria Saivosalmi bendradarbiauti pradėjo dar 2002 m. Debiutavę duetu „Orfėjas ir Euridikė“, kuris buvo pristatytas festivalyje „Naujasis Baltijos šokis '02“, o vėliau rodytas Suomijoje ir Portugalijoje, po poros metų choreografai A. Cholinos šokio teatrui sukūrė kompoziciją „Mėnesiena“. Už trečiąjį bendrą darbą „The Last Beauty of the Day" 2006 m. choreografai buvo apdovanoti bendrovės „Philip Morris“ įsteigtu prizu „Eskizas '06“, kaip daugiausia vilčių teikiantys Lietuvos choreografai. Šiuo metu menininkai gyvena ir kuria Suomijoje.
2008 m. pristatytas darbas „Prielaidos jaunos moters portretui / Sudie, Ana Karenina“ kalba apie pasirengimą portreto kūrimui, jo ribas, svyravimą tarp sumanyto ir spontaniško, įvardyto ir neįvardijamo. Kažkur tarp vieno ir kito, ieškoma žmogaus, kuris vienu metu yra ir vaizduojamasis, ir vaizduojantysis.
Iš kart po šio, kūrybos paslaptis nagrinėjančio spektaklio, pasirodys kitas duetas: Raimonda Gudavičiūtė ir Mantas Stabačinskas. Jų projektas „Taip“ – tai bandymas šokiu ir muzika grįžti į save, kad ištartume: „Taip, esu tobulas ir besąlygiškai mylimas toks, koks esu...“. Žmonėms visuomet sunku patikėti, jog jie yra verti meilės. Kūrėjai tvirtina, jog esame tam, kad įveiktume sudėtingą užduotį – mylėdami ir suvokdami save, taptume vientisi ir išsipildytume, – niekas kitas neprivalo mūsų mylėti, tik mes patys.
.jpg)
Akimirka iš spektaklio "Taip" (Egidijaus Rudinsko nuotr.)
Šokėjas, choreografas ir pedagogas M. Stabačinskas šiuolaikiniame šokyje – jau daugiau nei trylika metų. Jis yra dalyvavęs žymiausių Lietuvos choreografų šokio spektakliuose, įvairiuose tarpdisciplininiuose bei socialiniuose projektuose. Reikšmingos patirties Stabačinskas įgijo dirbdamas su choreografais iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Kanados, Suomijos, Austrijos, kai pagal programą „Dance Omi International Dance Collective“ stažavosi JAV.
Jo scenos partnerė Raimonda Gudavičiūtė – Kauno šokio teatro „Aura“ studijos auklėtinė, 2007 m. baigusi bakalauro studijas LMTA. Vėliau stažavosi Prancūzijoje, o 2009 m. gavo šiuolaikinio šokio magistro diplomą Helsinkio teatro akademijoje (Suomija). Kaip puiki šokėja Gudavičiūtė pasirodė ne tik Lietuvos choreografų (Birutės Letukaitės, Airos Naginevičiūtės, Andriaus Katino ir Marios Saivosalmi), bet ir tarptautinį pripažinimą pelniusių užsienio menininkų (Ari Tenhula, Harri Kuorelahti, Simo Kellokumpu, Anne Martin, Yossi Berg, Oded Graf, Barbara Bourget) spektakliuose.
Buvusi Raimondos kursiokė Dovilė Petkūnaitė Gegužės 7 d., pristatys vos prieš išleistą savo spektaklį „Movie never made“. Vos 2009 m. ši jauna choreografė ir šokėja baigė studijas LMTA (kurso vadovė – Aira Naginevičiūtė), bet jau yra sukūrusi keletą šokio spektaklių ir kompozicijų: „Išpažintis“ (2003), „7 įkvėpimai" (kartu su Erika Vizbaraite, 2006), „Purpuriniai drakonai“ (2009).
Naujausias jos spektaklis pasakoja apie vienatvę moterų-kunigių-žynių gyvenimais. Trys nuolankios, nebylios tarnaitės meldžiasi, apeigose, darbo prievolėje jos atranda tikrąjį gyvenimą be atspindžių, – ne tokį, kokį mes, apakinti netikrų atvaizdų, matome. Spektaklis – jų malda gyvenimui be šių atspindžių, nors, pasirodo, kad ir jos nori apgauti likimą...
