Neatsiejamas Vilniaus pavasario atributas – elektroninės muzikos festivalis „Jauna muzika“ šiemet vyks balandžio 24-29 dienomis Šiuolaikinio meno centre. Organizatoriai žada penkis vakarus naujausių kompozicijų bei originalių projektų ir nemažai žinomų vardų.
Festivalio svečių geografija šiemet siekia ir kaimyninę Lenkiją, ir avangardo mekomis laikomas Jungtinę Karalystę bei JAV.
Svarbią „Jaunos muzikos“ koncepcijoje lietuvišką nišą šįkart užims net trys lietuviški kolektyvai ir 9 kūrinių premjeros. Prieš porą metų grafinių partitūrų kolekciją pristatęs laptopų kvartetas „20/21“ šiemet sumanė orientuotis į kinematografiją. Tad jų pirmojo pasirodymo antraštė „Koncertas kaip paroda“ šįkart transformuosis į naują – „Kinas kaip koncertas“. Ekrane suksis žinomų kino menininkų filmų ištraukos, kurias įgarsins laptopų kvarteto „šifruojami“ nauji, neverbaliniai garso takeliai (balandžio 24 d.).
Kiti du lietuviški kolektyvai balandžio 27 d. pristatys lietuviškų naujienų programas. Vilniaus fagotynas – neįprastas fagotų kvartetas, gyvuojantis jau penkioliktus metus, ryžosi žengti į jam kiek neįprastą elektroninės muzikos erdvę. Šiame koncerte skambės trijų jaunų autorių – Egidijos Medekšaitės, Gedimino Rimkaus-Rimkevičiaus ir Žibuoklės Martinaitytės naujausios kompozicijos. Tuo tarpu „Diissc Orchestra“ – ambicingo „cd grotuvų orkestro“, sumanyto vos prieš pusmetį – pasirodyme atsispindės išskirtinai vyriškas lietuviškos programos spektras: Jono Jurkūno, Antano Jasenkos, Martyno Bialobžeskio, Vytauto V. Jurgučio, Antano Kučinsko kūrinių premjeros.
Jau ne vienerius metus besitęsiantis sėkmingas bendradarbiavimas su Olandijos muzikos institucijomis bei ten gyvenančios Aušros Listavičiūtės tarpininkavimas leidžia „Jaunos muzikos“ organizatoriams atrasti vis naujų ir įdomių olandų eksperimentinės scenos kūrėjų. Tad šiemet į festivalį pakviestas trio „The Electronic Hammer“, atliksiantis ne tik specialiai šiam ansambliui sukurtas kompozicijas, bet ir papildomą 15 minučių improvizaciją (balandžio 26 d.).
Nuolatiniams klausytojams jau iš 2006 m. festivalio pažįstamas belgų violončelininkas Arne Deforce’as vėl sugrįžta į Lietuvą. Kartu su CRFMW rengiamą programą (balandžio 25 d.) sudaro 3 išskirtinės kompozicijos: Briano Ferneyhough žymioji „Laiko ir judesio studija II“, skirta atminties fenomenui, belgų kompozitoriaus Cédrico Dambraino „Pure“, derinanti skaitmeninių medijų ir gyvo atlikimo estetiką, bei Ryčio Mažulio „Schizma“ iš jo mikrotoninių meditacijų serijos.
Antroje šio koncerto dalyje – Maciejaus Nejmano, klarnetininko ir muziko iš Gdansko (Lenkija) solo projektas. Čia skambėsiančią muziką galima apibūdinti kaip nuostabią tamsių harmonijų, grubių, nešvarių garsų ir dundančių kompresorių dozę, sumišusią su ypatingai iškraipytais gitaros garsais. Kartu tai ir išankstinė galimybė išgirsti naujausias kompozicijas, kurias numatoma išleisti 2008 m. birželį, drauge su paties Nejmano sukurta vaizdo medžiaga, pavadinta „The Valley of Joy” („Džiaugsmo slėnis“).
Tai bus pirmasis iš keturių solo projektų, kuriuos šių metų „Jaunoje muzikoje“ pristatys elektroninės muzikos pasaulyje žinomi menininkai. Balandžio 26 d. laukia britų dailininko ir išskirtinio gitaros virtuozo Keitho Rowe pasirodymas. Jo muzikinė kūryba neretai siejama su abstrakcionistų tapyba, idėjų novatoriškumas prilyginamas Edgaro Varese‘o ir Johno Cage‘o sumanymams, o sugebėjimas iš gitaros išgauti tai, kas kitiems atrodo neįmanoma, pelnė pasaulinį pripažinimą.
Paskutinį festivalio vakarą (balandžio 29 d.) vainikuos dar dviejų svečių solo pasirodymai. Vienas jų – Richardas Chartier – tylos ir garso instaliacijų meistras. Šio menininko-minimalisto iš JAV kūrybos idėja – sąveika tarp garso erdvėje, tylos, žvilgsnio ir paties klausymosi proceso. Tad Chartier su savo garso instaliacijomis laukiamas ne tik naujosios muzikos festivaliuose, bet ir žymiausiuose šiuolaikinio meno centruose.
Kiek kitokių potyrių galima tikėtis iš Franko Bretschneiderio (Vokietija) projekto „Ritmas“ („Rhythm Exp“), kurio esmė – „užvedantys“ ritmai ir jų vizualizacija. Šio projekto pagrindu tapo albumas, išleistas tuo pačiu pavadinimu, o kritikų įvertintas kaip bene lengviausiai suvokiamas, labiausiai išgrynintas ir koncentruotas iš visų ligšiolinių jo darbų. Tai dar viena kūrybinė studija, savo užmojais verta mokslininkų įvertinimo, bet pritaikyta ir šokio aikštelei.
