"Man tai irgi buvo netikėta", - sakė mokslininkų grupės vadovas, antropologijos profesorius Giorgio Gruppioni (Džordžas Grupionis).
Pasak jo, tyrimas parodė, kad Dante nosis buvo veikiau trumpa, o ne nusmailėjusi, ir kumpa, o ne tiesi.
"Mes grąžinome Dantei žmogiškąjį veidą, - sakė G.Grupponi. - Jis atrodo panašesnis į paprastą žmogų, žmogų iš gatvės".
"Dieviškosios komedijos" autorius, pareiškė jis, buvo "ne toks jau negražus žmogus", koks pavaizduotas garsiajame Rafaelio portrete.
Pasak G.Gruppioni, dauguma poeto atvaizdų buvo nutapyti po jo mirties 1321 metais ir daugelis jų buvo pomirtiniai dailininkų susigalvoti "psichologiniai" portretai.
Esama daug Dante "pomirtinių kaukių", bet istorikai mano, kad jos tikriausiai buvo sukurtos vėliau.
Dante veidą Bolonijos universiteto mokslininkai atkūrė remdamiesi kaukolės ir veido kaulų matmenimis, gautais išmatavus jo palaikus dar 1921 metais, kai Ravenoje buvo atkastas poeto kapas. Palaikai buvo smarkiai apirę ir tik moderniausios nūdienos technologijos padėjo atkurti poeto veidą.
Rafaelis, primena Italijos mokslininkai, garsųjį portretą tapė praėjus beveik 200 metų nuo Dantės mirties, remdamasis poeto Giovanni Boccaccio (Džovanio Bokačo) pateiktu aprašymu.
1321 metais, kai "Dieviškosios komedijos" autorius mirė, G.Boccaccio buvo tik aštuoneri metai, ir jo pateiktas žodinis Dante portretas tikriausiai buvo užrašytas pagal žmonių, kurie iš tikrųjų buvo susitikę su garsiuoju poetu, pasakojimus, tačiau į objektyvumą pretenduoti negali.
Rafaelio sukurtas Dante įvaizdis jau kelis šimtmečius laikomas kanoniniu; jis iškaldintas Italijos monetų rūmų leidžiamų 2 eurų monetų atvirkščiojoje pusėje.
REKLAMA
