Naujos grupės pastaruoju metu gimsta keistai dirbtiniu, nenatūraliu būdu: pradedamos kaip nauji komerciniai projektai, o ne kaip bendraminčių lemtingi susitikimai, kuria muziką galvodamos apie „tikslines grupes“, o ne mėgaujasi tuo, bando formuoti pseudo įvaizdį, vietoje to, kad būtų savimi. Todėl, kai scenoje pasirodo kažkas, kas nebijo priminti, kad ir šiuolaikinėje muzikoje egzistuoja tam tikros vertybės, daug kas pradeda neramiai žvalgytis ir kraipyti galvas.
Alternatyvaus roko grupė „Freaks on Floor“ kelia lengvą sumaištį, tačiau nėra jokie maištininkai. Tiesiog groja tai, kas jiems patinka, ir daro tai labai gerai. Apie populiarumą, profesionalumą ir ateities planus kalbėjomės su visa „Freaks'ų“ trijule ‒ vokalistu Justinu Jaručiu, būgnininku Roku Beliukevičiumi ir bosistu Aurelijumi Morlencu.
Esate pelnę ne vieną muzikinį apdovanojimą, aktyviai koncertuojate, kodėl jūsų nematyti televizijose?
Justinas Jarutis: Manau, kad nereikia pernelyg stengtis ten lįsti. Mes ne bulvarinė grupė, kad tiktume lietuviškų komercinių kanalų eteriui. Dainuoti pagal fonogramą man būtų gėda prieš draugus.
Aurelijus Morlencas: Jei laidos biudžetas yra tam tikro X dydžio, o įgarsinti gyvai grojančią grupę kainuoja dvigubai brangiau, tai niekam to nereikia. Be to, jei tikėsime kai kuriais „televizininkais“, tokie įrašai dar ir „šūdinai skamba“. Dedamas kompaktinis diskas ir viskas puiku. Labai daug žiūrovų vis dar nežino, kad televizijoje beveik viskas atliekama pagal fonogramą. Jei nesi aktorius, tai nelieka prasmės lipti į sceną.
Jūsų muzika skamba gaiviai, naujai, nelietuviškai. Kaip jums pavyksta pasiekti tokį skambesį?
J.J.: Turbūt priklauso nuo to, ką tu klausai, ką mėgsti, kas yra tavo idealai. Yra grupių, kurių nariai visą savo paauglystę klausė A. Mamontovo ar „Anties“ ir savo kūryboje nuo to nenutolo. Lietuviškas skambesys nėra neigiamas dalykas, blogai yra kokybės trūkumas, kuris atsiranda, kai kuri nors grandis į savo darbą pasižiūri atsainiai. Su kuo bendradarbiauti, renkamės atidžiai ir, įrašinėdami albumą, dirbome labai ilgai. Tris kartus įrašėme albumą iš naujo, kol pasiekėme norimą skambesį.
Neketinate siekti populiarumo keldami skandalus?
J.J.: Ne, kažkaip mūsų tai netraukia. Toks būdas siekti populiarumo nelabai geras. Ką jau padarysi, galiausiai tokie laikai praeis. Dažniausiai taip išgarsėjusio atlikėjo muzikos vis tiek niekas neklauso.
A.M.: Manija dirbtinai kurti įvaizdį atsirado visai neseniai. Mes esam tokie, kokie esam, „nemalam šūdo“. Niekad nekursim dirbtinų skandalų, bet ir nebandysim atrodyti geresni, negu esam. Antra vertus, mes „skandalinam“ daugiau už didžiausius skandalistus, tiesiog niekas tuo nesidomi. Nors paskui vieną iš mūsų išsiuntus fotografą medžiagos būtų pakankamai.
Taigi ir įvaizdžio vizijos neturite?
A.M.: Darysime tai, kas tuo metu mums atrodys tinkama. Viskas kyla iš vidaus, natūraliai, nėra jokių „pakabukų“. Kurti savo stilių galima patikėti žmogui, kuris tai supranta, tačiau tai jau kainuotų. Galbūt ateityje bus žmonių, kurie prisidės ir padės.
J.J.: Nėra taip, kad mums visiškai nerūpi mūsų įvaizdis. Esame grupė, grojame žiūrovams, turi būti ir stiliaus vientisumas tarp mūsų, tačiau nebandysime atrodyti kaip nors ypatingai.
Muzikos stiliai keičiasi, evoliucionuoja, vieni atsiranda, kiti išnyksta. Ar manot, kad rokas niekada nemirs?
J.J.: Nesenai vykusiuose „Grammy“ apdovanojimuose tokie atlikėja kaip Justinas Bieberis, Eminemas ar Kanye Westas negavo nieko. Geriausio metų albumo apdovanojimą gavo roko grupė „Arcade Fire“. Kanadiečiai groja lengvą folk roką, jų stilius gali būti laikomas alternatyviu. Taip, roko populiarumas banguojantis, tačiau, mano manymu, situacija nėra bloga. Turiu omenyje, pasauliniu mastu. Lietuvoje roko situacija niekada nebuvo gera.
Galbūt kai kurioms grupėms tiesiog pritrūksta kantrybės laukiant populiarumo ir pripažinimo?
Rokas Beliukevičius: Mūsų tikslas nėra populiarumas bet tokia kaina. Taip, mes norime, kad mūsų klausytų, bet pataikaut klausytojams nesiruošiame. Kuriame ir grojame, visų pirma, dėl savęs, o jei kažką tai „užkabina“, labai smagu. Neturime netgi prodiuserio, kuris klausytų iš šalies mūsų muziką ir dalytų patarimus. Viskas kyla iš savų idėjų, todėl nėra ir ko kaltinti, jei kas nepavyksta.
Ką manote apie roko situaciją Lietuvoje?
R.B.: Šaknys tikrai labai geros ‒ „Bixai“, „Gėlių vaikai“. Tačiau šiuolaikinė roko muzika nuėjusi velniop, netgi nežinau, kokios grupės vertos dėmesio. Jei susikuria nauja roko grupė, jai vis kažko trūksta. Galbūt motyvacijos, gal laiko. Susidaro toks įspūdis, kad pirma gimsta bandas, paskui idėja, nors turėtų būti atvirkščiai.
O kur geros grupės? Vis dar groja rūsiuose?
J.J.: Na taip, dauguma. Aš nežinau, kodėl jie iš ten nelenda.
Kaip grupė grojate kartu jau ketverius metus ir kol kas esate išleidę vieną albumą. Kaip sekasi dėlioti antrą?
J.J.: Pirmą albumą išleidome 2010 metų birželio 1 d. Pristatymui buvo surengtas nežmoniškai geras koncertas Mokytojų namų kiemelyje, jame dalyvavo, manau, koks tūkstantis žmonių. Kiemas buvo sausakimšas. Manau, geriau imti mažą patalpą ir joje sugrūsti visus, kurie nori, kad jie atiduotų tau savo energiją, kaip kad tu jiems atiduodi savo, negu pasiimti didelę patalpą ir joje sustatyti žmones dviem eilėm prie scenos. Kalbant apie albumą, skubėti ir spausti kūrybos neketiname, tad kol kas negaliu pasakyti, kada jis pasirodys. Šiais metais, manau, tikrai bus paruoštas.
A.M.: Prieš įrašydami dainas išbandysime jas koncertuose, pažiūrėsime kaip reaguos publika. Galbūt, kai ką keisime.
Kokie artimiausi grupės planai?
J.J.: Naujas dainas atliksime ir klube „Tamsta“ . Paskutinį kartą pristatysime senąjį albumą, tai tarsi atsisveikinimas. Tiesa, tai nebus tik koncertas, žinau kaip jaunimui būna nuobodu klubuose po koncertų, kai išėjus grupei groja tik „foninė“ muzika ir visi išsiskirsto. Nusprendėme kiek paįvairinti renginį, todėl ir prieš koncertą, ir po jo prie pulto stos mūsų draugas didžėjus Swix, mes jam taip pat padėsime. Grosime savo mėgstamą muziką, ne tik roką, kas „užplauks“. Mes nenorime daryti, kad tai būtų šiaip koncertas, kad žmonės nesėdėtų, o po mūsų gyvo pasirodymo nenorėtų niekur išeiti. „Tamstoje“ ir prasidės mūsų turas, pavadintas „Track by Track“.
