Filmų premjeros gali būti labai ištaigingos ir prašmatnios arba labai linksmos ir nuoširdžiai paprastos. Būtent tokia buvo filmo , kuris spalio 6 d. buvo pristatytas sostinės kino teatre „Pasaka“.
Premjeros svečius pasitiko nuotaikingais kostiumais vilkintys personažai, o geros nuotaikos dozę dovanojo vakarą pradėjęs kvintetas „Brosspalvos“, kurių linksma muzikinė improvizacija sužavėjo ne vieną premjeros svečią, mat puikūs muzikantų aktoriniai sugebėjimai subtilus humoro jausmas ir unikalus pučiamųjų instrumentų skambesys nepaliko abejingų šiam reginiui.
Vakaro dalyvius nemažiau sužavėjo ir iliuzionistų dueto „Duero“ pasirodymas, publikai buvo pasiūlyta ne tik dar kartą pasitikrinti akis bei susipažinti su kortų magija, bet ir savęs paklausti, ar tikrai mokėjimas stebuklingai pradanginti ir vėl sugrąžinti daiktus yra tik amatas, gal veikiau Dievo dovana ypač talentingiems?
Labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė Roberta Burinskaitė kalbėdama apie filmo kūrimo idėją sakė: „Po fondo organizuoto labdaros aukciono nesilsėjome ir nešventėme, o su jauna ir iniciatyvia komanda kibome į darbus. Noriu padėkoti, visiems prisidėjusiems prie šio filmo kūrimo, kad šie žmonės patikėjo mūsų idėjomis.“
Į dvylikos minučių trukmės filmą apie tuberkulioze sergančius vaikus kūrėjai sudėjo daugybę akimirkų iš kasdienio vaikų gyvenimo ligoninėje. Tiems, kurie įsivaizduoja, kad šia klastinga liga sergantys vaikai yra labai liūdni, o viskas ką jie mato, tėra niūrios ligoninės sienos ir baltais chalatais apsitaisę medikai, filmo kūrėjai sako, kad tai netiesa. Gydymas tuberkuliozės trunka ne vieną mėnesį, bet vaikai ligoninėje, kaip ir jų bendraamžiai gyvenantys anapus gydymo įstaigos tvoros, bendrauja, piešia, žaidžia svajoja, džiaugiasi vasara. „Vaikai turi žaisti, jei nežaisi, bus liūdna, o tuomet nepasveiksi“, – ištrauka iš vaiko laiško citavo renginio vedėjas
Žinoma, filme užfiksuotos ir kelios liūdnos akimirkos, kai mažuosius pacientus apninka ilgesys, o tėvelių apsilankymai ima atrodyti tokie reti...
Filmo režisierė Gabrielė Nazaraitė pristatydama savo darbą sakė: „Tai filmas ne apie ligą, o apie vaikus, kurie ja serga. Kurdami šį filmą išmokome labai daug ir ne tik profesine prasme“.
