Birštone praūžė 15-asis tarptautinis džiazo festivalis. Esu Birštonietė. Pamenu save, kai buvau maža mergaitė ir vyko pirmasis džiazo festivalis, klausiau šios muzikos ir klausiau mamos: „Kas yra džiazas?“. Ji man aiškino, kad džiazas - tai instrumentų pokalbis. Šiemet Birštone ir vėl kalbasi instrumentai.
Šiemet festivalyje buvo gausu moteriškų projektų. Tai Rūta Švilpaitė bei Valentina Jaronskaja su grupe „Q5“, vokalistės Kristina Svolkinaitė ir Reda Striškaitė su partneriais. Po ilgesnės pertraukos į Birštono džiazo sceną grįžo dainininkė Neda Malūnavičiūtė. Taip pat viešnia iš Vokietijos - pianistė Anke Helfrich.
Publiką sužavėjo ir išskirtinis „džiazo teatras“ apie žmonas, meilužes ir neištikimybę, kurį parengė Vilniaus kolegijos studentai. Projektas, kurį įgyvendinti savo mokiniams padėjo vienas įtakingiausių Lietuvos džiazo kūrėjų, saksofonininkas, kompozitorius, režisierius ir pedagogas - Vladimiras Čekasinas.
Į vakarinį šeštadienio koncertą susirinko begalė žiūrovų, laukusių garsaus kompozitoriaus iš Izraelio Viačeslavo Ganelino pasirodymo. Šio garsaus kompozitoriaus ir džiazo klavišininko biografija glaudžiai susijusi su Lietuva. Muzikas baigė kompoziciją tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 20 metų dirbo Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro muzikinės dalies vedėju.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendo vadovas, saksofono virtuozas Liudas Mockūnas šiemet tradiciškai apdovanotas didžiuoju Biržtono džiazo festivalio prizu - žalvarine saksofono statulėle, ir pripažintas sėkmingiausiai pastaruosius dvejus metus kuriančiu Lietuvos džiazo meistras.
Pasak muzikologės, džiazo kritikės Jūratės Kučinskaitės, šį pavasarį suskambėjęs Birštono džiazas - tai antroji festivalio jaunystė. Akivaizdu, kad nė viename prieš tai buvusiame Birštono džiaze nebuvo tiek daug jaunų kolektyvų. Ankstesniųjų festivalių programas sudarydavo džiazo grandų pasirodymai. Pasak muzikologės, iš dalies klausytojai prarado galimybę pamatyti džiazo grandus, kita vertus, pasiilgusieji džiazo buvo nustebinti debiutantų pasirodymais.
Pirmą kartą Didysis prizas įteiktas jaunam, bet brandžiam muzikantui, kurį festivalio organizatorius Z.Vileikis apibūdino trimis žodžiais: „Jaunystė. Branda. Jėga“. Pasak muzikologės, tikslesnio šio muzikanto apibūdinimo ji pati negalėtų sugalvoti - tai vienas stipriausių Lietuvos muzikantų, kurio viena koja - jau už Lietuvos ribų...
Kritikė taip pat abejoja, ar kitų festivalių organizatoriai būtų ryžęsi įsileisti tiek jaunimo. Tai nauja tradicija. Naujas požiūrio į džiazą etapas. Jaunimo iššūkis džiazo veteranams.
Muzikologė šį džiazo festivalį apibūdina kaip „amžiną kovą tarp jaunimo ir vyresniosios kartos“.
