Knutas Hamsunas talentingas puikus rašytojas. Nepamenu pabadinimo, bet viena jo knyga ypač nepatiko internacionalistams ir matomai jie "norvegų" vardu, jau kur vėliau po karo apkaltino jį bendradarbiavus su Naciais. Šiuo metu kažkodėl vis labiau jaučiamas tautinių vertybių, tautos istorijos, kultūros paveldo puolimas. Ir ne tik pas mus. Think-tankai dirba savo darbą. O šitokia ideologinė, ne vien ekonominė, ataka gal ir yra vienas iš didžiausių įrodymų, kad globalizmas nėra, kaip Marksas teigia, nauja istorijos vystymosi pakopa, bet gerai apgalvotas sąmokslas prieš žmoniją:)

Labai dažnai meninininkai, talentingi savo kūryboje, yra visiški kvaišos gyvenime. Tam pavyzdžių galima pateikti begalybę. Nėris ne vienintelė Lietuvos laikais susiviliojusi kairuoliškumu, iš kvailumo susidėjusi su trečiafrontininkais, kurių tik dalis buvo profesionalūs tautos išdavikai. Jos politinė kūryba niekam tikusi. Ji pati šlykštėjosi savo nevykusiu eilėraštpalaikiu "Matrosai meta inkarą", o jau "Poemą apie Staliną" tikrai ne įkvėpimo aplankyta rašė. Na, ne Majakovskis ji buvo, o tikra nuoširdi lyrikė.

Ka jus cia kalbate apie isdavyste! Kiek tarybiniais laikais Lietuvoje buvo komunistu, gyvenanciu pagal ju idealogija, tempianciu i Maskva skilandzius, lietuviskus gerimus ir kt., kad tik itikti "ponui". Visur tvyrojo padlaizuniskumas, prisitaikeliskumas, stovejimas "ant pirsciuku" pries Maskvos valdininkus. Pogrindyje svesdavo Kaledas, Velykas, bijodavo uzsideti kryzeli.Viskas buvo daroma del sotesnio, turtingesnio gyvenimo. Ko tiek zmoniu lindo i partija, jei buvo tokie Lietuvos partiotai? Nes zinojo, kad gales prilysti prie lovio, tures lengvatu, sotesni gyvenima, gales isvaziuoti i uzsieni. Dabar tie patys komunistai to net nenori prisiminti. Vaidina baisius "patriotus", Tevynes myletojus, "elita". Taciau vel viskam apsivertus, is naujo pakeistu kaili. Tai kokia kalba gali buti apie Salomejos "isdavyste". NEJUOKINKITE. Tokiu "isdaviku" aplink pilna. Visi KOMUNISTAI buvo isdavikais.

tai ir trinkite jos pažiūras į dulkes. Bet poezija jos puiki. Puikesnė nei a+a Sigito Gedos, o juk jis taip pat pažeidė moralines taisykles, nesusitvardęs bakstelėdamas peiliu į dukros plautį. Ar jo nuodėmė menkesnė? ar jo poezija dėl to geresnė? O Granauskas? Kaip pats prisipažino, dirbęs KGB, palikęs vaikus, alkanus, basus - ir visa tai vardan rašytojo garbės? O Adomas Mickevičius? Bjaurybė tas juk rašė ne lietuviškai. Tepasilaiko jį sau lenkai. Nedaug trūko, kad ir Čiurlionį lenkams butume atidasvę.. kaip Jogailą, kaip Pilsudskį, kaip Milošą ....juk kalbėjo lenkiškai - prie kryžiaus juos! Mažiausiai nuodėmių gal surastume J. Marcinkevičiaus biografijoj. Gal jis vienintelis šventasis? Nors šventųjų biografijose dar ir kiek tų nuodėmių buvo...

Prisipažinsiu, paauglystėje ir aš su tėčiu karštai ginčijausi dėl S.Neries. Bet vėliau tolima giminaitė, Aizedoros Dunkan geriausios mokinės mokinė ir sena kaunietė , išraiškos šokių mokytoja Kyra Daujotaitė, pažinojusi Nėrį ir kai kuriuos jos gimines, man papasakojo, kad Salomėja labai pergyveno, dėl to, ką padarė. Ji net susirgo iš savigraužos. Paskutiniai jos eilėraščiai taip ir vadinosi: "Lietuva man nedovanos". Tuos eilėraščius iš Kyros Daujotaitės pasiskolino vienas vertėjas, kurio pavardę pamiršau, bet pamenu, kad jis yra išvertęs į lietuvių kalbą Omaro Chajamo eilėraščius. Taip tie eilėraščiai ir dingo be žinios.

Taip kad patikimesnė versija būtrų Salomėją Nerį laikyti apgauta ar apsigavusia, nei išdavike. Galiu kaip pavyzdį pateikti panašiai apsigavusį airių rašytoją Bernardą Šou. Net nuvykęs į Maskvą jis nepastebėjo nieko blogo. O ir kas jam rodys tą blogį? Jo tikėjimas išnaudojamūjų valdžia buvo labai stiprus. Kaip ir buvusio sionisto, buvusio komunisto ir gal net galima sakyti buvusio žydo, garsaus rašytojo, Orwell'o draugo Arthur Koestler. Tas tai vyko į maskvą traukiniu per Ukrainą - per patį golodomorą! Jis matė išbadėjusius žmones, apspitusius traukinį ir prašančius išmaldos. Bet, kaip pats vėliau pasakojo, jis patikėjo jį lidinčio komisaro paaiškinimu, kad tai tėra tingintys dirbti buožės - klasiniai priešai. Taip, taip jis patikėjo, nes jam norėjosi tikėti, kad gali būti geresnė valdžia nei tas supuvęs kapitalizmas. Labai rekomenduoju paskaityti jo knygą "The thirteen tribe". Vsai galimas daiktas, kad jis uz ją gyvybę paklojo... kartu su savo jaunaja žmona.

Atrodo, kad tik S.Neris buvo "isdavike". Ji buvo paprasciausiai naivi, silpna moteris. Klysti zmoniska. Taciau tai tikrai geniali poete. Buvo daug daugiau "isdaviku", kurie ne tik uzeme aukstus postus, bet ir iejo i istorija, kaip "gerbiami zmones". Paprasciausiai jie puikiai mokejo prisitaikyti, apsimestineti, "tinkamai" kalbeti ir elgtis tam tikru laikotarpiu. Tie zmones nieko vertingo Lietuvai nepaliko, ko negalima pasakyti apie poete. Visi kazkodel "varo" tik ant Salomejos. Lietuvos istorijoj ir be jos galima rasti n.... pavyzdziu, bet kazkodel tai labiausiai "nekenciama" yra tik ji. Gal todel, kad labai talentinga. Juk Soljeris irgi nekente Mocarto. Asmeniskai man ji yra nepaprastai talentinga (ir labai nelaiminga) moteris. Jos poezija skaitau su malonumu. Zinoma ne ta, kurioje slovinamas Stalinas.

Taip taip. Lengva postrigauti kas, ką išdavė kas ko ne. Nieko nepakeisi. O Dievo dovanos su kiaušiniene nereikia maišyti. Jam tikrai nepatiks.
Buvo laikas. Vieni varė į vakarus kelnes pasiraitę, kiti į rytus. Visuomet taip yra. Priešingybių kova buvo ir bus. Ir nereikia visus ant vieno kurpalio mauti. Norit istoriją tų laikų tikrą paseksiu?
Artimas giminaitis anuo tarpukariu kovėsi už nepriklausomybę. Vyties ordinu apdovanojo už kovas. Gavo žemės visiškai neblogai ūkininkavo. Ir radiją turėjo ir spauda įvairiausia namuose buvo, bet atėjo raudonieji kolchozais patikėjo. Tie net apylinkės pirmininku padarė. Tačiau raudonesnis pasiskundė, atėjo stribai ir nušovė.
Nors paskui saugumiečiai šeimos akivaizdoj tiems stribams dantis daužė, tie keliais šliaužiojo ir pasigailėjimo maldavo. Kas iš to, žmogaus tai nebėr. Ir kaip nuteisti tokį variantą? Kur čia išdavystė? O gal gyvenimas toks, likimas. Ir nereikia drabstytis ir iš likimo šaipytis.

Bronys Raila labai gera apybraiza parase (pats gerai pazinojo poete), kur jos elgesi ir paziuras sutryne i dulkes, labai rekomenduoju, sedevras ta apybraiza...

S Neries muziejuje Palemone apie poetes isdavyste puse lupu kalbama - vis tas sovietizmas isissaknijes...

jei tamsta paliksi bent viena moteri nuskriausta ar savoi vaika, busi tik kiekybiskai mazesnis tevynes isdavikas. Nes kas yra tevyne? Kas yra istikimybe jai? Tevyne juk ne vien tik krumai ir ezerai. tevyne tai tevai, vaikai, mamos, broliai... visa, kas kilo is seimos, isaugo i genti, tauta...

na, nuteisti labai paprasta. bet paimkime politinę situaciją šiandien ir pabandykime atspėti kurie politikai bus penkiasdešimt metų bus laikomi tautos išdavikai? Ar tie, kurie žiūri į rytus, ar tie, kurie žiūri į vakarus? Ar tie, kurie, kaip ir Nėris, patikėję svetimomis ideologijomis laiko didžiausiu gėriu nuopelnu tautai visišką tautos turtų išpardavimą pusvelčiui užsienio korporacijoms, nes kažkas pasakė, kad tai "investicijų pritraukimas", suprask, labai geras dalykas ekonomikai. Tik kieno ekonomikai?