Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V.Putvinskio g. 64, Kaune kovo 6 d., penktadienį, 16:00 val. bus atidaryta paroda „Žmogaus legenda“, skirta dailininko Vinco Kisarausko 75-ųjų gimimo metinių paminėjimui.
Dailininkas Vincas Kisarauskas (1934–1988) – vienas žymiausių „tyliojo modernizmo“ atstovų, kūręs sudėtingu sovietmečio laikotarpiu. Menininkas dirbo tapybos, grafikos, ekslibriso srityse - vystė savitą stilistiką, atspindinčią jo pasaulėžiūrą, konfrontavusią su oficialiaisiais to meto idealais.
Dailininką domino universalios bendražmogiškos problemos, todėl pagrindinė jo darbų tema – žmogus ir jo likimas. Kūriniuose dominuojanti žmogaus figūra atsiskleidžia daugiaprasmiame, simboliniame mitologijos bei religijos, o kartais ir politinių užuominų, kontekste. Meninėje sovietmečio terpėje V. Kisarausko kūryba ryškiai išsiskyrė ne tik turiniu, bet ir forma: dailininko kompozicijoms būdinga abstrahuotų formų geometrija, laužyta, ritmiška linijų bei dėmių kalba. Dailėtyrininkai jo kūryboje įžvelgia kubizmo, ekspresionizmo, abstrakcionizmo ir lietuvių liaudies meno įtaką. Šalies meno istorijai V. Kisarauskas svarbus ir kaip asambliažo pradininkas Lietuvoje. Taip pat menininkas paskatino ekslibriso bei kitų mažųjų dailės formų atgimimą.
Ikaras III dalis 1988
Šioje parodoje eksponuojami tapybos ir grafikos darbai (estampai), kuriuos sieja tematinės paralelės. Didžioji dalis kūrinių yra iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių. Eksponatus taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.
Sūnus palaidūnas 1980
Paroda pavadinta pagal Jono Mikelinsko esė ir straipsnių knygą „Žmogus ir jo legenda“. Kaip ir šioje knygoje, ekspozicijoje siekiama atskleisti dailininko požiūrį į žmogų. V. Kisarausko žmogus - legendinis žmogus: jis jautrus, didelių siekių, netelpantis į sistemos rėmus, tos sistemos žlugdomas, kovojantis, vienišas ir dėl to nuolat kenčiantis. Savo kūryboje dailininkas renkasi panašaus likimo herojus - mitinius ir biblijinius personažus, įkūnijančius apibendrintas idėjas, informuojančius apie tam tikras patirtis, sielos būsenas: Edipą, Sūnų palaidūną, Ikarą, Kristų, riterius. Dailininkui artimiausi Edipo ir Sūnaus palaidūno įvaizdžiai kartojasi visuose jo kūrybos laikotarpiuose.
Legenda parodos koncepcijoje turi ir kitą prasmę - pats Kisarauskas jau yra tapęs mitu ir vadinamas XX amžiaus Edipu. Parodoje nemažai autoportretų, kuriuose galima stebėti menininko savianalizę, išvysti įvairius jo veidus skirtinguose kontekstuose. Sudėtingame kelyje dailininką visuomet lydėjo jo Antigonė – žmona Saulė, kurios portretai taip pat eksponuojami.
Iš legendų ir padavimų 1974
Paroda veiks: 2009 03 06 – 09 04 05
