Prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėdamas su Latvijos vadove Vaira Vyke -Freiberga pasidžiaugė, kad po dešimtmetį trukusių derybų Latvija pasirašė labai svarbią sienos sutartį su Rusija.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus sakė tikintis, kad šią sutartį ratifikuos abiejų valstybių parlamentai.
"Sėkmingas šios sutarties ratifikavimas dar kartą visai tarptautinei bendruomenei parodytų, kad Latvija ir visos Baltijos šalys, neaukodamos savo principinių nuostatų, su Rusija sugeba spręsti pačius sudėtingiausius klausimus", - trečiadienį kalbėdamas su Italijoje viešinčia V.Vyke-Freiberga sakė V.Adamkus.
Lietuvos ir Latvijos sienos sutartis buvo pasirašyta antradienį Maskvoje.
Prieš dešimt metų parafuota sutartis pasirašyta tik po to, kai Latvija atsisakė reikalavimo įtraukti į sutartį nuorodą į 1920 metų taikos sutartį. Tokią nuorodą Maskva vertino kaip teritorines pretenzijas.
Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais Latvijos 276 km ilgio siena su Rusija tapo rytine visos Bendrijos siena.
Pokalbyje su V.Vyke-Freiberga V.Adamkus taip pat pabrėžė, kad dirbant išvien reikia spręsti ir daugelį kitų Baltijos valstybių bei Rusijos bendradarbiavimo klausimų.
Anot pranešimo, vienas jų - pasienio infrastruktūros plėtra. Šis klausimas yra ypač svarbus visoms Baltijos valstybėms, per kurias yra gabenama daug Europos Sąjungos ir Rusijos krovinių.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Latvijos prezidentė pritarė V.Adamkaus išsakytai minčiai, kad Europos Komisija galėtų skirti daugiau dėmesio Baltijos šalis jungiančių kelių ir geležinkelių - ypač "Via Baltica" ir "Rail Baltica" projektų - infrastruktūros plėtrai.
Lietuvos ir Latvijos vadovai sutarė vieningai siekti, kad Baltijos valstybes ir kaimynines ES šalis jungtų modernūs geležinkeliai ir keliai.
Prezidentai taip pat aptarė tarptautinio kelio "Via Baltica" atkarpos ties Augustavu Lenkijoje statybos problemas ir išreiškė viltį, kad dėl šių darbų kilę ginčai bus išspręsti, o pradėtas kelio modernizavimas - tęsiamas.
Europos Sąjunga nesutinka su Lenkijos argumentais dėl apylankos tiesimo per į ES gamtos apsaugos programas įtrauktą Rospudos slėnio draustinį, ir reikalauja sustabdyti pradėtus statybos darbus.
Tčiau tiek Augustavo bendruomenė, tiek ir Lietuvos vyriausybė remia šį projektą, nes dabar smarkiai perkrautame kelyje nuolat įvyksta avarijos, nusinešančios žmonių gyvybes.
