61 proc. šalies gyventojų mano, jog draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose pasiteisino. Dažniau tokiai pozicijai pritarė moterys, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų respondentai. Tai rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
Gyventojų lankymosi kavinėse, baruose ir restoranuose dažnumo įsigaliojęs draudimas niekaip nepaveikė (82 proc. rūkančių lankytojų lankymosi įpročiai nepakito) – 7 proc. ėmė lankytis rečiau, tačiau tiek pat nurodė ten besilankantys dažniau.
Lyginant rūkančiųjų ir nerūkančiųjų atsakymus reikia pripažinti, kad rūkaliai jaučiasi kiek nuskriausti – jie dažniau nurodė rečiau besilankantys baruose, kavinėse ir restoranuose, tačiau verslininkams šį praradimą turėtų kompensuoti švarių plaučių savininkai – nerūkantieji dažniau nurodė, kad uždraudus rūkyti jie dažniau varsto kavinių, barų bei restoranų duris.
Rūkančiais save įvardijo 39 proc. tyrimo dalyvių.
Patiems rūkantiems draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose taip pat padarė teigiamą įtaką – 16 proc. rūkančiųjų teigė, kad įsigaliojus draudimui jie ėmė rūkyti mažiau (dažniau tai jaunesnio amžiaus, aukštesnių pajamų gyventojai), 78 proc. nurodė, kad šis apribojimas neturėjo įtakos jų rūkymo įpročiams, dar 3 proc. respondentų gali būti įvardyti kaip „protesto rūkaliai“ – uždraudus rūkyti kavinėse ir baruose jie dar dažniau ėmė traukti dūmą.
