Draugystė mūsų gyvenimą gali prailginti 22 proc., teigia australų Flinderso universiteto mokslininkai. Panašu, kad ji mums labai sveika ir vertinga. Tačiau ar visada?
Žmonės jau tokie, kad dažnai klysta. Neretai meluoja, apgauna, išduoda, įskaudina. Taip jau kartais atsitinka, kad net ir geriausio draugo veiksmai gali palikti randą širdyje ir gyvenimą gal net sutrumpinti. Tarpusavio santykiai tampa komplikuoti, ryšys nutrūksta. Vis dėlto draugystė, net ir išblėsusi, turi savo teises ir privalo būti gerbiama.
Niekada nebus kaip anksčiau...
Bet kokia apgaulė, melas ar išdavystė mus gali labai atitolinti net nuo paties geriausio draugo. Iš karto jaučiamės labai įskaudinti, pykstame, nenorime net pagalvoti apie atleidimą. Įsivyrauja neigiamos emocijos, atsiranda trintis, bendravimas gali tapti nenatūralus ir netikras. Visa, kas buvo anksčiau, atrodė taip tvirta, taip gražu. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Esame sutrikę, nežinome kaip elgtis, ką sakyti... Pasitikėjimas išgaravo kaip dūmas, liko įtarumas ir pyktis.
Santykiai greičiausiai daugiau niekada nebus tokie kaip anksčiau. Jie perkops į kitą lygmenį. Tik koks jis bus, priklauso nuo mūsų. Būtent čia ir yra labai svarbu gerai apmąstyti savo vertybes ir nuostatas, nes pagal tai vėliau ir spręsis, kokie santykiai su tuo žmogumi bus vėliau. Ar galėsi atleisti ir bendrauti toliau, ar norėsi visiškai atsiriboti.
Skaudžiausios – išdavystės meilės fronte
Kiek kartų esame girdėję apie porą, išsiskyrusią dėl mylimojo (-ios) ir geriausio draugo (-ės) išdavystės? Apie tai, kaip dažnai besimatantys ir gerai sutariantys draugai peržengia ribas, neatsilaiko akimirkos aistrai ir sugriauna metų metus puoselėtus artimus, pasitikėjimu grįstus santykius.
Asmuo, kuris buvo išduotas dviejų bene svarbiausių žmonių savo gyvenime, patiria itin skaudžius išgyvenimus, jaučiasi nuviltas ir įskaudintas. Ši situacija yra viena sunkiausių, nes po to tenka spręsti dilemą, kaip elgtis toliau – vadovautis užplūdusiomis neigiamomis emocijomis ir pyktis, ar nusiraminti ir atvirai su abiem pasikalbėti, išsiaiškinti ir ramiai aptarti ateitį.
Šiuo atveju dėmesį kreipiame ne į mylimųjų santykius, tačiau į draugystę su tuo trečiuoju asmeniu. Ar verta ją išlaikyti? Išlaikyti, nors ir visai pasikeitusią: su dingusiu pasitikėjimu, primaišytą skausmo ir neteisybės. Vis dėlto, kas gražaus ir tvirto buvo ankčiau, neturėtų taip lengvai ir paprastai leistis sugriaunama. Jei žmonės iš tiesų gailisi, nori pasitaisyti ir, svarbiausia, išsaugoti draugystę, panašu, kad yra verti antrojo šanso. Netgi sakoma, kad po sunkių išbandymų santykiai išsigrynina ir galbūt sutvirtėja. Aišku, kiekvienas atvejis turi savo sprendimo kelius ir tik patys jame dalyvaujantieji gali nuspręsti, kaip yra geriausia ir ką sako širdis.
Kodėl verta atleisti:
1. Daugiau nereikia laikyti neigiamų emocijų – pykčio, skausmo, nusivylimo...
2. Kai žmonės iš tikųjų gailisi ir pakeičia požiūrį, dažniausiai yra verti antorojo šanso.
3. Po sunkių išbandymų draugystė gali peraugti į kitą lygmenį ir netgi sustiprėti.
4. Galima atvirai išsikalbėti ir išsiaiškinti, kas draugystėje buvo ne taip, mat žmonės dažnai yra linkę nuslėpti kas nepatinka, ir kaupti daug neigiamų emocijų.
5. Dažniausiai nebūna kalta tik viena pusė.
6. Atleisti skatina ir Biblija, kur sukaupta ilgametė žmonių patirtis.
Kada geriau atsiriboti:
1. Kai buvote labai įskaudintas ir žinote, kad negalėsite daugiau bendrauti su tuo žmogumi.
2. Kai matote, jog jis/ji nė kiek nesigaili.
3. Kada paprasčiausiai nematote jokios ateities bet kokiai draugystei, bet kokiam ryšiui.
4. Galima ir netgi sveika kartais atsiriboti laikinai, kol pavyks susivokti, kas, kaip ir kodėl nutiko. Vėliau, atslūgus emocijoms, situacija atrodys kitaip ir bus galima iš naujo spręsti apie santykių ateitį.
Vaida Revuckaitė
