Dabar patyčių pilna visur,ne tik mokyklose.Bet taip daugiausia jose.Jaunimas elgiasi žiauriai,dažnai neapgalvotai ir kartais net sunku patikėti,kad taip elgiasi nesuaugęs žmogus.Pati esu ne kartą patyrusi patyčias.Nors dažnam tai atrodo tik juokai.O tam iš kurio šaiposi yra begalo sunku.Iš manęs šaipydavosi vienas klasiokas,tiesiog jis pastoviai ką nors leptelėdavo,kokią nesamone,tiesiog,iš oro,o kitiems būdavo labai juokinga,nes atrodo,kad tai tik linksmas pokštas.o mane apimdavo neviltis,dažnai susinervuodavau.Bet kažkaip išmokau nebekreipti dėmesio,kad jis nuolatos juokauja ir kalba nesamones,o tas nesamones sieja su manimi.Tai jam tada kaip ir atsibodo iš manęs tyčiotis,nors kartais dar pasitaiko,kad juokiasi.Manau, kad tam iš kurio tyčiojamasi,reikėtų sengtis nekreipti dėmėsio tačiau,ne visiems tai pavyksta.Tuomet reikėtų pasakyti apie tai savo auklėtojai,mokyklos psichologei ir žinoma tėvams.Ir nebijoti pasakyti,nes suaugusieji sugebės padėti.Taip pat visada reikėtų kalbėtis ir su tuo kuris tyčiojasi ir su tuo iš kurio tyčiojasi.Sužinoti priežastis,dėl ko taip elgiamasi.Taip išmokyti kenčiantį nuo patyčių vaiką,pasitikėti savimi.Kuo jis labiau savimi pasitikės,tuo labiau nekreips dėmesio į patyčias,išmoks atsilaikyti,išmoks būti toks koks yra ir džiaugtis savimi,nekreipdamas dėmesio ką apie jį mano kiti.
Man labai liūdna,kad kuo toliau tuo labiau žiaurėja ir agresivėja vaikų ir paauglių elgesys mokykloje.Atrodo būni mokykloje ir nesupranti iš kur tokių vaikų žemėje atsiranda.Atrodo,kad nei vienas nebemoka būti draugiškas,nuoširdus,rūpestingas,kad nebemoka nebesijuokti iš kitų ir nebekalbėti negražių dalykų.Tikiuosi,kad tokios organizacijos,kaip Gelbėkim vaikus,padės vaikams pamiršti smurtą ir patyčias.Taip pat,kad tėvai suteiks visą savo meilę ir dėmesį vaikams,juos augindami ir auklėdami,nes tada vaikai bus kupini meilės sau ir kitiems.

Dabar patyčių pilna visur,ne tik mokyklose.Bet taip daugiausia jose.Jaunimas elgiasi žiauriai,dažnai neapgalvotai ir kartais net sunku patikėti,kad taip elgiasi nesuaugęs žmogus.Pati esu ne kartą patyrusi patyčias.Nors dažnam tai atrodo tik juokai.O tam iš kurio šaiposi yra begalo sunku.Iš manęs šaipydavosi vienas klasiokas,tiesiog jis pastoviai ką nors leptelėdavo,kokią nesamone,tiesiog,iš oro,o kitiems būdavo labai juokinga,nes atrodo,kad tai tik linksmas pokštas.o mane apimdavo neviltis,dažnai susinervuodavau.Bet kažkaip išmokau nebekreipti dėmesio,kad jis nuolatos juokauja ir kalba nesamones,o tas nesamones sieja su manimi.Tai jam tada kaip ir atsibodo iš manęs tyčiotis,nors kartais dar pasitaiko,kad juokiasi.Manau, kad tam iš kurio tyčiojamasi,reikėtų sengtis nekreipti dėmėsio tačiau,ne visiems tai pavyksta.Tuomet reikėtų pasakyti apie tai savo auklėtojai,mokyklos psichologei ir žinoma tėvams.Ir nebijoti pasakyti,nes suaugusieji sugebės padėti.Taip pat visada reikėtų kalbėtis ir su tuo kuris tyčiojasi ir su tuo iš kurio tyčiojasi.Sužinoti priežastis,dėl ko taip elgiamasi.Taip išmokyti kenčiantį nuo patyčių vaiką,pasitikėti savimi.Kuo jis labiau savimi pasitikės,tuo labiau nekreips dėmesio į patyčias,išmoks atsilaikyti,išmoks būti toks koks yra ir džiaugtis savimi,nekreipdamas dėmesio ką apie jį mano kiti.
Man labai liūdna,kad kuo toliau tuo labiau žiaurėja ir agresivėja vaikų ir paauglių elgesys mokykloje.Atrodo būni mokykloje ir nesupranti iš kur tokių vaikų žemėje atsiranda.Atrodo,kad nei vienas nebemoka būti draugiškas,nuoširdus,rūpestingas,kad nebemoka nebesijuokti iš kitų ir nebekalbėti negražių dalykų.Tikiuosi,kad tokios organizacijos,kaip Gelbėkim vaikus,padės vaikams pamiršti smurtą ir patyčias.Taip pat,kad tėvai suteiks visą savo meilę ir dėmesį vaikams,juos augindami ir auklėdami,nes tada vaikai bus kupini meilės sau ir kitiems.

Aš jums mielieji pasakysiu, kad visos jūsu šnekos apie tai, kad prieš agresija negalima naudoti agresijos yra nesamonė.Tam kad prie vaiko nelystu jis turi nusileisti iki tų debilu lygio ir sutvarkyti skiraudikus, tam kad jie bijotu. Vaikai tokie primityvūs,kad kol neparodai to kad jai lysi prie manes pats sudegsi tol jie ir kabinėsis.Ir visų svarbiausias dalykas kad jūs mokytumėt savo vaikus blaiviai į viską žiūreti, nes dažniausiai debilai lenda prie tu kurie bijo, jie jaučia ir mato, kad prie kai kurių galima prisikabinti išprovokuoti sumušti ir pasirodyt kietam.Taip, kad pats paprasčiausias sprendimas yra pats teisingiausias,blogai elgiasi pyktibinis vaikas muškit kol neišaugo iš jo piktybinis suauges...

mano klasėje yra berniukas,kuris visada vaikšto vienas,užsisvajojęs,ramus,su niekuo nekalba.per pamokas sėdi pirmame suole,kai mokytoja nusisuka,ar būna užsiėmusi,vaikai meta penalą,ar kokį rašiklį jam į galvą,o jis net neatsisuka..vaikai yra žiaurūs ir ieško aukų,tokių,kurios tylėtų ir kentėtu...
Pirmiausia reikia ieškoti priežasties-kodėl tyčiojasi.nieko nepasakyta apie tai,ką būtent tos mergaitės sako... gal sūnus kitaip nei kiti rengiasi,mėgsta būti vienas,tėvai turi tai išsiaiškinti ir stengtis tai keisti..vaikas gali pats nesuprasti kas su juo blogai.mano patirtis gali pasakyti,kad dažniausiai kenčia lėto būdo ir ramūs vaikai,kad ir kaip netolerantiškai nuskambės,bet reikia netylėti,IŠMOKTI APSIGINTI,ne kumščiais,bet žodžiais