Per tv kasdien apie vaikų-paauglių patyčias kalbama. Kasdien vis daugiau tam skiriama laiko, vis žiaurenės patyčios. Vadinas, kalbos neveikia? Reikia imtis veiksmų. Gal įsteigti privalomą mokinių apsilankymą pas mokykloje dirbantį (kad toks etatas jau būtinas - įrodymų nebereikia) psichologą?

Matyt tos patyčios tebuvo - patampymas už kasyčių :)

Kassavaitinės etikos pamokos ir yra mokyklose. Estetikos pamokėlių kol kas nėra, nes tai pamokėlės apie grožį ir meną. Beje, protingų ir blaivios sąmonės žmonių vaikai taip pat sėkmingai tyčiojasi iš kitų vaikų.

Šios taisyklės tinka tik suagusiam žmogui, o ne paaugliui.

"Dabar patyčių pilna visur,ne tik mokyklose"
o kur tyčiotis išmokstama? kiemas, namai, mokykla. Va čia ir reikia ieškoti reiškinio priešnuodžio

sakai: "Manau, kad svarbiausia netylėti, patiriant smurtą".
argumnetas: bet juk beveik visi skriaudžiami vaikai (kaip aiškėja iš į viešumą iškilusių istorijų) yra lėtesni, gyvenantys gal labiau kaime, neturtingi ir t.t. jie nemoka, nesugeba atremti jiems skirtos agresijos dozės. todėl jie paprasčiausiai tyli - nepila alyvos į ugnį. jiems sunku pakeisti save, prigintį, jau geriau jie nuryja tą piliulę - taip jiems lengviau. o jeigu dar mokytoja viešai pasako teisiai arba leidžia suprasti, kad jis skundikas? mano akimis, konfliktus turi spręsti nebe mokytojai ,o psichologai.

1. nenorėčiau 100 proc. sutikti, kad "Patyčių ir smurto atveju svarbu bendradarbiauti pedagogams, vaikams ir tėvams". Pirmiausia turi būti geras vaiko ir tėvų kontaktas. tada vaikas jiems nebijos pasakyti, kad jis kažkaip yra skriaudžiamas. tada jie trise sės ir aiškinsis priežastis. abiejų pusių - skriaudžiamos ir skriaudžiančios - tėvai gali taip pat išsiaiškinti. ir be mokyklos žinios bus užgesintas konfliktas. Manau, tokiu taveju yra labai gerai, kad apie konfliktuojančias puses žinotų ir jų elgesį stebėtų kuo mažiau žmonių.

2. jeigu įsikiša mokytojas, vadinasi konfliktas tampa viešas, ima apie jį diskutuoti daugiau žmonių, t.y. mokinių. Jų tėvai. jie gali bet kada prisidėti prie židinio - iš noro pažiūrėti, kad bus jeigu jie - mokiniai- tam skriaudžiamam kažką blogo padarys. tokiu būdu, tarkime, klasė gali suskilti - vieni palaikys vieną pusę, kiti - kitą. taip neturėtų būti.
gali suispykti ir vaikų tėvai - vieni kitus pradės kaltinti. o tai vaikai mato

Jeigu šitokie dalykai dedasi, siūlau diktatorišką variantą, be kurio gali apsieiti tik blaivios sąmonės, protingi žmonės.

1. Siūlau: prieš poroms tuokiantis įpareigoti jas išklausyti paskaitų apie su šeima, vaikais ir jais pačiais susijusias teises bei pareigas kursą, o paskui išlaikyti egzaminą. Gauni ne žemesnį kaip N balas - tuokis, ne - dar pasimokyk.
Tada susikurs normalios šeimos: ir jau žinančios kaip auklėti vaikus, ir suvokiančios vaikų poreikius, mokančius vaikus išmokyti gerų elgesio taisyklių ir manierų. Su jomis dirbti valstybei nebereikės. Ji galės ganyti kitas aveles - neauklėjančias vaikų, neprižiūrinčias.

tada - toliau

2. Siūlau vaikų darželiuose rengti privalomas ir mokamas paskaitas apie gerą, gražų vaikų elgesį, apie tai, kad reikia kitam padėti, o ne skriausti.

3. Siūlau nuo pirmos klasės iki 12 klasės kassavaitines etikos, estetikos pamokas.

Patyčių ir smurto atveju svarbu bendradarbiauti pedagogams, vaikams ir tėvams. Labai svarbu būti vaiko draugu, rasti tiek pedagogams, tiek tėvams laiko ir noro išgirsti bei išklausyti vaiką, paguosti, kartu ieškoti išeities, viešinti skriaudėjus, su jais kalbėtis,sužinoti ir išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Galbūt kompetetingo mokyklos darbuotojo arba psichologo pagalbos reikia ne tik aukai, bet ir smurtautojui. Šiais laikais smurto atvejų daugėja, smurtas darosi vis žiauresnis. Šito ištakų reikėtų ieškoti šeimose. Tėvams reikėtų prisiminti, kad be duonos ir pyragų vaikams reikia dėmesio, meilės, šilumos. Nuo to, kad vaikas negauna, gauna nepakankamai dėmesio, taip pat prasideda agresijos. Tėveliai, dirbantys užsienyje, ir paliekantys vaikus kažkieno globai, turėtų apie tai susimąstyti. Tėvai savo pavyzdžiu turėtų auklėti vaikus. Kuo daugiau bus kalbama šeimoje, taip pat ir pedagogai kalbės mokykloje, kuo daugiau informacijos vaikai turės, kaip elgtis, susidūrus su smurtu ir žinos, kad išeitis yra, tuo mažiau bus liūdnų smurto pasekmių. Nuoširdus pedagogų, tėvų kalbėjimasis su vaiku- raktas į vaiko širdį, kurį suradus galima jam padėti.

Manau, kad svarbiausia netylėti, patiriant smurtą. Nes jei bus tylima, tai skriaudėjai smurtaus toliau, tikėdamiesi likti nenubausti. Vaikas turi nebijoti pranešti savo tėvams, klasės auklėtojai, socialiniam pedagogui arba psichologui( bent vienas iš šių darbuotojų tikrai yra mokykloje). Galima daryti tėvų susirinkimą su vaikais ir socialiniu pedagogu, soc.pedagogas galėtų individualiai bendrauti ir konsultuoti tiek skriaudiką, tiek nukentėjusįjį, skriaudikui galima būtų išaiškinti, kas gresia už įžeidinėjimus ar smurtą, pasirašyti sutartį su skriaudiko tėvais, atlikti kitą prevencinį darbą.) Svarbiausia netylėti ir neleisti, kad smurtas taptų norma.