Šią savaitę būsimieji miesto pirmokai lankė parengiamąsias pamokėles ir patyrė pirmuosius mokyklinius įspūdžius. Tik tas pirmokėlių būrys buvo ne toks gausus, kaip tikėtasi: pasigesta daugiau kaip pusantro šimto vaikų.
Mokyklų klasės tuštėja ne tik dėl mažėjančio gimstamumo. Lietuvos, taip pat ir Panevėžio vaikai, kartu su tėveliais iškeliauja bent kiek pakenčiamesnio gyvenimo ieškoti į kitas šalis.
Taip ir nesurado
Statistika byloja, kad šiais mokslo metais Panevėžyje kažkaip prapuolė beveik penki šimtai mokyklinio amžiaus vaikų. Atlikus apskaitą paaiškėjo, kad 483 vaikai, kurių amžius nuo 7 iki 17 metų, miesto mokyklose nesimoko, nors turėtų tai daryti.
Laimė, pavyko išaiškinti, kad daugumos vaikų – 410 – šeimos neišgaravo kaip kamparas, o išvyko į užsienį. Tiesa, išvykimo jos nebuvo deklaravusios.
„Mokyklų nelankančių vaikų daugėja ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl įvairių socialinių problemų“, – apgailestauja Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.
Problemų kyla ir dėl tų vaikų, kurių šeimos savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios prie miesto Savivaldybės. Dažniausiai kyla neaiškumų dėl faktinės šeimų gyvenamosios vietos. Praėjusiais mokslo metais 29 tokių šeimų atžalų valdžiai rasti taip ir nepavyko.
Skaudžios patirtys
Administracijos direktorės pavaduotoja J. Gaidžiūnaitė taip pat yra prie Savivaldybės veikiančios prevencinės koordinacinės tarnybos – Vaiko gerovės komisijos – pirmininkė. Šioje veikloje dalyvaujanti politikė pastebėjo, kad pastaruoju metu daugėja šeimų, kuriose labai prasti santykiai tarp tėvų ir atžalų.
„Tiesiog nebėra jokio ryšio. Gimdytojai nesusikalba su savo atžalomis, bet dažnai būna akivaizdu, jog patys tėvai dėl to kalti“, – sako J. Gaidžiūnaitė.
Vaiko gerovės komisijos pirmininkė apgailestauja, kad tarp nūdienos mažųjų yra gana daug skaudžios patirties sukaupusiųjų ir prastu elgesiu už tai atsimokančių.
„Pavyzdžiui, vaikas nuo kūdikystės augo globos namuose. Jam gerokai ūgtelėjus atsirado mama. Supratusi savo klaidą pradėjo juo rūpintis. Tačiau paauglystės sulaukęs sūnus tapo labai neklusnus, nebenori lankyti mokyklos, kaltina, jog motina kimba, nurodinėja, neleidžia pačiam spręsti, todėl jis ir ignoruoja visus jos nurodymus“, – pasakoja Vaiko gerovės komisijos pirmininkė.
Tačiau kartais iš pažiūros ir tvarkingose šeimose slypinčios problemos prasiveržia vaikų neklusnumu, atsisakymu lankyti mokyklą, pabėgimais.
Ieškos ir policija
Kaip ir kiekvieną pavasarį taip ir šiemet miesto mokyklų atstovai bendravo su būsimųjų pirmokų tėveliais, kvietė atvykti į mokyklas, sudarinėjo galimų pirmokų sąrašus. Preliminariais miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iki šiol net 156 pirmokų tėvai nepateikė prašymų priimti į pirmąsias klases. Jų ieškos mokyklos, Vaiko teisių apsaugos specialistai.
Kaip teigiama Savivaldybės pranešime, spalio mėnesį nesimokančių vaikų skaičius bus tikslinamas. Per rugsėjį tikimasi išsiaiškinti daugiau tiesos, nes prasidėjus mokslo metams po mokyklas nelankančių vaikų šeimas vaikščios ir policijos atstovai.
Keičiama ir mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos tvarka. Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė vadovauja darbo grupei, kuri imasi koreguoti dabar galiojančią miesto mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos tvarką.
Pasitelks elektroniką
„Apskaita bus vykdoma moderniai – elektronine sistema“, – sako darbo grupės vadovė. Naujoji sistema turėtų pradėti veikti kitų mokslo metų pradžioje.
Savivaldybės teritorijoje gyvenančių nesimokančių vaikų, nelankančių mokinių apskaita, mokymasis pagal privalomojo švietimo programas bus kontroliuojamas pasitelkiant elektroninę informacinę sistemą, naudojantis mokinių registru, tiksliau apibrėžus ne tik mokyklų, bet ir kitų institucijų – Savivaldybės, policijos ir kitų – funkcijas.
„Tai leis tiksliau nustatyti mokyklos nelankančių vaikų skaičių ir net jų ugdymosi poreikius. Taip pat su mokyklomis galėsime vykdyti šių vaikų įtraukimą į tikslines švietimo programas ir grąžinti juos į mokyklą“, – sako J. Gaidžiūnaitė.
Pasak administracijos direktorės pavaduotojos, dabar, kol visos įstaigos nesujungtos į vieną bendrą elektroninę sistemą, būna gana sudėtinga išaiškinti, kur dingsta vienas ar kitas vaikas. Tuo labiau jeigu jo tėvai tuo visai nesuinteresuoti.
„Išėjo vaikas iš vienos mokyklos ir jo pėdsakai dingo. Ieškant reikia domėtis, ar jis nepradėjo mokytis kitose mokyklose, aiškintis ar tėvai nedeklaravo išvykimo į užsienį, teirautis kitose tarnybose. Kai bus bendra sistema, vaiko pėdsakus aptikti ir bandyti jį sugrąžinti į mokslus bus lengviau“, – sako pavaduotoja.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
