Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai mano, kad ši pataisa daugiausia skirta asmenims, kurie yra praradę mokymosi motyvaciją, o sulaukę 16 metų gali nelankyti mokyklos. Tokiu atveju tėvai neprivalo užtikrinti jų tolesnio mokymosi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje „vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (1989 m. lapkričio 20 d.).
Privalomas mokslas iki 18 metų, kaip nurodo pataisos autoriai, yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje mokslas iki 18 metų taip pat yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas – pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas – ne tik valstybinė politika, bet ir mūsų valstybės koncepcija, kuri atitinka Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2010) vieną iš ES pagrindinių tikslų „mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti nuo 15 % iki 10 %“.
Vaikai, pradėję mokytis 7 metų, būna nebaigę pagrindinės mokyklos, kartu atsiranda 2 metų tarpas iki pilnametystės. Mokiniai, nebaigę pagrindinės mokyklos, dėl amžiaus ir išsilavinimo sunkiai gali įsidarbinti ar įgyti profesiją, todėl susidaro palanki situacija burtis į neformalias ar net delinkventines grupes.
LEU edukologų nuomone, šios pataisos priėmimas neturėtų būti didelė našta valstybei, nes tokių mokinių, kurie nutraukia mokslus iki 16 metų, nėra daug. Kita vertus, jų buvimas ugdymo institucijose, net ir neturint pakankamos mokymosi motyvacijos, būtų prevencinė priemonė, įgalinanti tinkamoje aplinkoje sulaukti pilnametystės. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu būtų efektyvu skirti lėšas tokių mokinių ugdymui(si) ir pasirengimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.
Seime už šį projektą balsavo 46 Seimo nariai, prieš pasisakė 4, susilaikė 22 parlamentarai. Ši Konstitucijos pataisa bus svarstoma Seimo komitetuose, pakartotinai – Seimo posėdyje rudens sesijos metu. Jei Seimas šią naują nuostatą priimtų, ji įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d.
Akivaizdu, kad privalomas mokslas iki 18 metų būtų iššūkis švietimo sistemai, nes nuo pirmųjų klasių reiktų planuoti šių asmenų ugdymą(si) iki pilnametystės, ieškoti naujų būdų, kaip padėti jiems įprasminti mokymąsi.
