BBC skelbia, jog žmonių, susidūrusių su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, per pastaruosius metus išaugo 20%. Susirūpinimą kelia ir tai, kad daugiau nei trečdalis, susidūrusių su šia problema, yra 18 – 25 metų amžiaus jaunimas, o dauguma iš jų – studentai.
Šiandien vienas populiariausių azartinių žaidimų - pokeris
Adrian Scarf, organizacijos, kuri rūpinasi šia problema Didžiojoje Britanijoje, atstovas sako, jog lošimas tapo pernelyg lengvai prieinamas, o vienas iš populiariausių azartinių kortų žaidimų - pokeris yra labai geras to pavyzdys: jis gerai išreklamuotas, lengvai pasiekiamas visur, jį galima žaisti su draugais namuose, o taip pat ir internete. Pokerį jau spėjo pamėgti ir lietuvaičiai.
Pokeris – naujas komunikacijos būdas
Dvidešimtmetis Matas pasakoja, kad pokerį su draugais sužaidžia bent kartą per mėnesį. „Dažniausiai renkasi tie patys žmonės, draugai, pažįstami. Žaisdami kartu ir išgeriam, ir pakalbam. Jei kalbėtumėm apie išloštas sumas, tai per vieną vakarą daugiausiai esu laimėjęs 100 Lt, o pralaimėjęs 50 ar 60 Lt. Sumos nedidelės, nes pokerio žaidimas su draugais – daugiau kaip laisvalaikio praleidimo būdas, kur svarbiau pabendrauti, gerai praleisti laiką, o ne didžiulės laimėjimų sumos. Vis dėlto visada geriau atsimeni, kiek laimi, o ne kiek pralaimi, taip jau yra.“
Paklaustas, kokie yra pokerio žaidimo internete ir žaidimo „gyvai“ skirtumai, vaikinas sako, jog pokerį žaisti internete gali būti visai smagu, tačiau tai niekada neatstos tikro pokerio žaidimo su žmonėmis akis į akį. „Žaidžiant internete nėra to tokio jaudulio, nervinės įtampos ir fizinio akių kontakto - nėra tos intensyvios psichologinės kovos, nes nematai savo priešininkų. Pokerio žaidimą internete galėčiau prilyginti seksui telefonu. Bet, aišku, visiems, pradedantiesiems žaisti šį žaidimą, siūlyčiau iš pradžių pasipraktikuoti internete, kad išmoktų taisykles, strategijos ir t.t., nes kai žaidi prie stalo ir iš savo pinigų, tada jau ne be laikas mokytis.“
Lažybų punktai – svarbu laiku pasitraukti
Dvidešimt vienerių Rokas savo patirtį azartiniuose žaidimuose pradėjo dar ankstyvoje paauglystėje nuo paprastų kortų žaidimų. Sulaukęs pilnametystės su draugais pradėjo lankytis lažybų punktuose. „Kalbant atvirai, pralošta suma per visą lankymosi lažybų punktuose laikotarpį dabar yra tikrai apvali, bet didžiausia suma pralošta per vieną dieną turbūt siekia 500 Lt, o didžiausia laimėta - 3000 Lt.
Anksčiau žaisdavau kiekvieną dieną, tiesiog traukdavo. Nors su draugais pradėdavom statyti mažomis sumomis ir žaisdavom tik „for fun“, tačiau atsitiktinis didelis laimėjimas viską pasuko į kitą pusę - turbūt pasijaučiau didele žuvimi tvenkinyje, tad pradėjau didinti statymus, taip greitai pralošiau tai, ką buvau išlošęs, o pasitraukti nelabai išėjo. Žaisdavom visada su draugais ir dažniausiai statydavom už kokią nors futbolo komandą. Taip ir leisdavom laisvalaikį – ateini, pastatai ir eini žiūrėti varžybų: alus, bulvių traškučiai, azartas. Praėjus kiek laiko, supratau, kad išlošti yra labai sunku ir pralošiu gan dideles sumas pinigų, tad nusprendžiau nebesirodyti lažybų punktuose. Pradėjome su draugais rinktis ir žaisti pokerį. „Užkabinantis“ žaidimas, bet mums žaidžiant jį, svarbiausia - ne išlošti, o pasibūti su draugais, gerai praleisti laiką.
Kaip netapti priklausomam nuo azartinių žaidimų? Čia jau daug kas priklauso tiesiog nuo paties žmogaus. Svarbu laiku pasitraukti. Nesaikingą lošimą galėčiau palyginti su stipriu girtuokliavimu. Jei žmogus alkoholikas, tai jam vienaip ar kitaip reikia pirmiausiai išgerti, taip pat kaip ir lošėjui pirmiausiai reikia eiti palošti, pajusti azartą. Aišku, dar blogiau, kai žmogus yra ir girtuoklis, ir lošėjas, o juk pasitaiko ir tokių.“
Azartiniai žaidimai patrauklūs ir merginoms
Nors kalbėdami apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų ar tiesiog potraukį jiems, dažniausiai gavoje turime vyriškąją giminę, nereikėtų pamiršti ir merginų.
Antrakursė Rūta pasakoja, kad taip pat yra išbandžiusi įvairius azartinius žaidimus: „Esu žaidusi pokerį ir kitus panašius žaidimus, kurie yra kazino, tik žaidžiau su draugais, o ne pačiame kazino. Kadangi žaidžiam tik su žetonėliais, tai kažko materialaus nesu laimėjusi. Azartą tikrai jaučiu ir manau, kad žaidžiant tuos pačius žaidimus kazino galima labai „užsikabinti“ .Nelabai sutinku, kad tai priklauso nuo asmenybės, todėl reikia būti atsargiems. Manau, kad priklausomybės pavojus žaidžiant tokius žaidimus tikrai iškyla, todėl kad dauguma žmonių, jeigu laimi, grįžta pažaisti dar kartą ir tada arba jau vėliau pralošia dvigubai. Kodėl? Todėl,kad tai labai legvi pinigai. Pagauna azartas, noras atsilošti arba laimėti kuo daugiau. Deja, turiu pažįstamų, kurie jau tapo priklausomais nuo azartinių žaidimų. Mano manymu, tai pakankamai stiprios asmenybės, tačiau negalinčios atsispirti lengviems pinigams. Ir nežinia, ar jie gali sustoti, o blogiausia - manau, kad nenori.“
Gintarė (23m) teigia, kad azartinius žaidimus išbandė visiškai atsitiktinai: vienas iš pažįstamų vaikinų buvo dirbęs kazino ir kartą tiesiog pasiūlė draugų kompanijai pasilinksminti būtent ten. „Iš pradžių buvo tiesiog įdomu išmokti žaisti, tačiau visai nedaug truko, kad pagautų azartas. Kartą laimėjus, norėjosi laimėti ir dar kartą. Pralošus – atgauti tai, ką praradau. Kazino lankiausi kelis kartus – ir sekėsi, ir nesisekė. Draugė pastebėjus mano augantį azartą, nebeleidžia lankytis kazino. Ir pati stengiuosi jų vengti, nes riba tarp lošimo kaip pramogos ir lošimo kaip gyvenimo būdo, gali būti iš tiesų labai plona“.
Taigi, azartiniai žaidimai iš tiesų yra populiarūs ir tarp Lietuvos jaunimo. Galbūt kartais sunku atskirti ribą tarp azartinių žaidimų kaip visiškai nekalto laisvalaikio praleidimo, komunikavimo būdo ir priklausomybės nuo azartinių žaidimų. Tačiau labai svarbu jos neperžengti.
Akvilė Žiūkaitė
