Tarptautinėje konferencijoje „The University in a Single Place: Uniqueness Lies in Diversity“ mokslininkai iš visos Europos diskutavo apie universitetų „pabaigos pradžią“, studijų mobilumo politiką Europoje, jungtinių tarptautinių programų patirtis ir ateitį, aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius bei perspektyvas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos, Olandijos, Italijos, Škotijos mokslininkai ir švietimo institucijų atstovai, konstatuota, kad universitetai išliks tik tada, kai vykdys tarpdisciplinines studijas ir taps kiek įmanoma labiau tarptautiniais.

Dabartiniai universitetai technokratų ir biurokratų gniaužtuose

Pasak VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Inetos Dabašinskienės, konferencijoje dalyvavę mokslininkai į universitetus žiūri daug plačiau, ne kaip į „specialistų kalvę“ ar organizuojančius tik siaurai orientuotas arba madingas studijas, todėl diskusijoje netrūko kritikos dabartinei aukštųjų mokyklų situacijai: „Šiandien universitetai priversti veikti kaip verslo įmonės, kurios turi nešti greitą pelną ir demonstruoti rezultatus „čia ir dabar“, tačiau, mano įsitikinimu, universiteto misija turi būti kur kas platesnė“, – mano I. Dabašinskienė.

REKLAMA

Konferencijoje dalyvavęs prof. Leonidas Donskis taip pat teigia, kad universitetams stengiamasi primesti greitojo vartojimo kultūrą, tačiau didžiausi ir svarbiausi dalykai pasiekiami kitaip: „Galima greitai pasiekti rezultatą nesudėtingose sistemose arba veikiant populiariame ir švietėjiškame lygyje. Bet ne technologijos ar populiarios teorijų adaptacijos, o didysis mokslas, fundamentiniai projektai ir idėjų bei minties pasaulį keičiantys humanitariniai ir socialiniai mokslai iš esmės negali būti greiti ir skirti greitam vartojimui todėl, kad jų esmė slypi minties mokyklose ir savęs koregavime“, – įsitikinęs prof. L. Donskis.

Kalbėdamas apie universitetų padėtį, profesorius primena, kad jie egzistuoja ir nedemokratiškose valstybėse (pavyzdžiui, Rusijoje, Kinijoje ar Irane), tačiau veikiantieji demokratiškose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taip pat susiduria su nedemokratiškumo apraiškomis – technokratija ir biurokratija. „Visa tai užgožia tikrąją universiteto reikšmę ir prasmę“, – mano filosofas.

Universitetai turėtų pasirinkti laisvę, o ne saugumą

Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini tikina, kad universitetų ateitis jaudina ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. „Universitetai keičiasi ir tą keitimąsi reikia mokėti priimti bei išnaudoti, tačiau pirmiausiai reikia suvokti, kokia mūsų misija besikeičiančioje visuomenėje ir akademiniame gyvenime“, – sako S. Bianchini. Profesoriaus manymu, Europos universitetai turi išlikti skirtingi, su savo ypatybėmis, tačiau privalo domėtis vienas kito veikla ir sudaryti sąlygas draugiškam ir ne tokiam akademiškam bendradarbiavimui. „Europos Sąjungos piliečių įvairovė yra didelis turtas ir kartu iššūkis, ypač naujai kartai – būtina mokėti šią įvairovę analizuoti ir veikti jos sąlygomis, t. y. bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, gerbiant kiekvieno išskirtinumą“, – tikina Bolonijos universiteto profesorius.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų