Konferencijoje apie neatpažinto ADHD kainą žmogui, šeimai ir valstybei medikai, psichologai, pacientų organizacijų atstovai ir politikai kalbėjo ne tik apie diagnostikos spragas, bet ir apie tai, kiek visuomenei kainuoja laiku nesuteikta pagalba.
Šakalienė: diagnozė neatima žmogaus galimybių
Renginį inicijavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė atvirai prabilo ir apie savo patirtį.
„Aš taip pat esu neuroskirtingas asmuo, turiu ADHD ir taip pat esu autistiška. Sakau tai viešai, nes Lietuvoje, deja, vis dar per daug yra žmonių, kurie slepia savo neuroskirtingumą, bijo jį atskleisti.
Suaugusieji bijo, kad dėl to darbe į juos nebus žiūrima rimtai arba tiesiog iškils bendravimo iššūkių. Tėvai atidėlioja diagnozę, bijodami, kad ta etiketė gali mesti šešėlį viskam, ką jų vaikas galėtų pasiekti.
Todėl labai tikiuosi, kad, jeigu Seimo nariai ir ministrai gali apie tai kalbėti, taps bent šiek tiek lengviau ištarti tai biure, klasėje ar prie šeimos stalo“, – kalbėjo ji neseniai Seime surengtoje konferencijoje.
D. Šakalienė pabrėžė, kad ši diagnozė iš vaikų neatima ir neturi atimti nė vieno pasiekimo. „Ji tik paaiškina, kaip veikia jūsų vaiko smegenys, kad jam būtų galima pritaikyti tinkamą pagalbą“, – sakė ji.
Pasak Seimo narės, neatpažintas ADHD kainuoja ne tik pačiam žmogui: „Vaikai ir suaugusieji sumoka neatpažinto ADHD kainą mokykloje, darbe. Jie sumoka savo sveikata, santykiais šeimoje, o valstybė moka šitą kainą su kiekvienu prarastu talentu.“
Kalbama apie dešimtis tūkstančių žmonių
ADHD asociacijos bendrasteigėja ir „ADHD akademijos“ vadovė Elita Žakevičiūtė atkreipė dėmesį, kad šio sutrikimo žinomumas visuomenėje auga, tačiau realios pagalbos sistema nespėja paskui poreikį.
Jos teigimu, Lietuvoje gali būti dešimtys tūkstančių žmonių, kurie gyvena nė nenutuokdami, kodėl jiems sunku susikaupti, planuoti, palaikyti santykius ar išlaikyti darbo ritmą.
„Kalbu apie dešimtis tūkstančių, o galbūt ir 100 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, kurie metų metus gyvena nesuprasdami, kodėl jiems sunkiau susikaupti, organizuoti kasdienybę, išlaikyti santykius, mokytis arba dirbti“, – sakė ji.
Anot jos, dažnas žmogus ilgainiui ima manyti, kad problema slypi jame pačiame. „Žmonės vis labiau stengiasi, vis labiau save kaltina ir galiausiai patiki, kad su jais kažkas yra negerai“, – pastebėjo E. Žakevičiūtė.
Skaičiuoja ekonominę naštą valstybei
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar trūksta aiškaus kelio iki pagalbos. Žmonės atsakymų ieško socialiniuose tinkluose, moka už privačias konsultacijas arba apskritai nesikreipia.
„Ne mažiau skaudu matyti, kas vyksta mokyklose. Vaikas, kuriam sunku išsėdėti vietoje, susikaupti ar reguliuoti impulsus, dažnai sulaukia pastabų, gėdinimo ir kaltinimų, kad nesistengia arba yra netinkamai auklėjamas.
Tačiau bausmės nepanaikina ADHD simptomų. Nuolatinis gėdinimas neišmoko vaiko geriau valdyti savo sunkumų. Jis tik išmoksta manyti, kad pats vaikas yra problema“, – kalbėjo E. Žakevičiūtė.
Pasak jos, ADHD tema neturėtų apsiriboti vien diagnozėmis. Reikalingas nacionalinis pagalbos planas, apimantis žmogų nuo vaikystės iki senatvės, didesnis diagnostikos prieinamumas, specialistų rengimas ir mokyklų pasirengimas atpažinti šį sutrikimą.
„Jungtinės Karalystės 2025 metų ataskaitoje neatpažinto ir nepakankamai gydomo ADHD ekonominė našta valstybei įvertinta 17 mlrd. svarų sterlingų per metus.
Už šio skaičiaus slypi žmonės, prarastos galimybės, išsekusios šeimos, sunkumai mokyklose ir darbo rinkoje, papildomos sveikatos apsaugos bei socialinės išlaidos.
Todėl aš siūlau Lietuvai nepradėti nuo ilgų metų skaičiavimo, kiek mums kainuoja neatpažintas ADHD. (...) Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti dalies išlaidų ir sudaryti sąlygas žmonėms geriau mokytis, dirbti, auginti vaikus ir prisidėti prie valstybės gerovės“, – kalbėjo moteris.
Tikrojo masto vis dar nežinome
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė dr. Indraja Veličkienė teigė, kad Lietuva iki šiol neturi tikslių duomenų apie ADHD paplitimą.
„Mes Lietuvoje neturime aiškių, tikslių procentų, bet matome, kad tai galėtų būti nuo 4 iki 7 proc. populiacijos“, – sakė ji.
Dar viena problema, anot jos, yra tai, kad ADHD retai ateina vienas. „75 proc. žmonių gali turėti kitų sutrikimų, kai jau yra ADHD. Kalbame apie nerimą, depresiją, priklausomybes ir eilę kitų sutrikimų“, – pažymėjo specialistė.
I. Veličkienė atkreipė dėmesį, kad suaugusieji dažnai lieka nematomi, o jų sunkumai klaidingai aiškinami tingumu ar motyvacijos stoka. Ji taip pat pabrėžė diagnostikos ir gydymo prieinamumo problemas bei specializuotų paslaugų trūkumą.
Psichologė ir psichoterapeutė Sigita Valevičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad moterys, turinčios ADHD, šešis kartus dažniau susiduria su depresija po gimdymo.
Specialistė pasakojo, kad daugelis tokių moterų ilgą laiką atrodo sėkmingai funkcionuojančios: gerai mokosi, dirba, yra perfekcionistės, tačiau aplinkiniai nemato to kainos.
„Niekas nemato kainos – tai yra nerimas ir depresija, kuri yra už to“, – sakė ji.
Diagnozė yra tik pradžia
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Dalia Vėlavičienė pabrėžė, kad vien diagnozės nepakanka. „Diagnozė savaime dar neužtikrina pagalbos ir iš tikrųjų įprastai yra pradžia, o ne galutinis tikslas“, – sakė ji.
Pasak gydytojos, pagalba turi būti kompleksinė ir apimti ne tik vaiką, bet ir jo šeimą. Ji pabrėžė, kad ADHD turintiems vaikams dažnai reikia psichologinės pagalbos, ugdymo pritaikymo, darbo su šeima ir, kai kuriais atvejais, medikamentinio gydymo.
D. Vėlavičienė taip pat atkreipė dėmesį į finansinę naštą šeimoms. Kai kurie vaistai nėra kompensuojami, todėl gydymas gali kainuoti 100-200 eurų per mėnesį, o šeimoms, auginančioms kelis ADHD turinčius vaikus, ši suma tampa dar didesnė.
ADHD nėra intelekto stoka
Psichiatrė Devika Gudienė pabrėžė, kad ADHD neturėtų būti siejamas su intelekto stoka. „ADHD turintys žmonės neturi intelekto stokos ar gabumų trūkumo“, – sakė ji.
Tačiau dėl sunkumų planuojant, organizuojant veiklą ar išlaikant dėmesį jie dažnai nepasiekia tokių rezultatų, kokius galėtų.
Anot specialistės, ypač ilgai nepastebėtos lieka merginos ir moterys, kurios išmoksta puikiai maskuoti simptomus. Dažnai jos diagnozę gauna tik suaugusios, kai atsiranda papildomi gyvenimo iššūkiai.
„ADHD turintiems žmonėms nereikia mažesnių lūkesčių, jiems reikia pagalbos, kad galėtų savo lūkesčius įgyvendinti“, – pabrėžė ji.
Ministerijos žada pokyčius
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė atkreipė dėmesį, kad ADHD ypač dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais.
„Mes kalbame ir apie derinius su autizmu, priklausomybėmis, nerimu, depresija, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Jie visi yra svarbūs ir turi būti įvertinti“, – pabrėžė specialistė.
Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas pripažino, kad Lietuvoje ADHD diagnozuojamas nepakankamai dažnai. Pasak jo, šiuo metu vyksta ADHD diagnostikos ir gydymo gairių rengimas kartu su Jungtinės Karalystės NICE organizacija.
Viceministras taip pat pranešė, kad planuojamas populiacinis tyrimas, kuris leistų tiksliau nustatyti realų ADHD paplitimą Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius pabrėžė, kad pagalbos vaikui nereikėtų atidėti laukiant galutinės diagnozės.
Pasak jo, mokyklos turi kuo anksčiau pastebėti sunkumus, pritaikyti ugdymą ir bendradarbiauti su šeima, o vaikų pažanga turėtų būti vertinama pagal jų pasiekimus, o ne diagnozę.
„Vaikas turi gauti tinkamą pagalbą ir jaustis galintis visaverčiai dalyvauti ugdymo procese“, – sakė viceministras.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
