Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Keletą pastarųjų savaičių ne viename Žagarės miestelio name virė procesas maišant tešlą imbieriniams sausainiams, kočiojant ją, pjaustant įvairias detales. Eglutės šaunamos į orkaitę ir jau po kelių minučių jas ir kitas figūrėles galima pradėti puošti. Taip atrodo papuošti, tačiau eksponavimui neparuošti kepiniai. Paskutiniai darbai prieš baigiant ruošti visą amatų miestelį.
Lankytojai įleidžiami apžiūrėti šių metų žagariečių kolektyvinį kūrinį. Tik įžengę į meduoliais kvepiančią salę svečiai griebia telefonus ir ima fotografuoti pasakiškus vaizdus:
„Kvepia įspūdingai.“
„Akys raibsta net.“
„Labai gražu, labai daug darbo įdėta.“
Papasakojo apie šių metų temą
Šio sumanymo autorė sako, kad iškart po miestelyje vykstančio vyšnių festivalio pradeda galvoti apie meduolius, šiemet tema senieji amatai.
„Ką žmonės darydavo anksčiau, tai buvo didelis klausimas kaip tą padaryti, nes meduolis nelengva medžiaga su kuria tenka dirbti – tai buvo įvairių iššūkių“, – sakė idėjos sumanytoja Jurgita Alminaitė.
Geriausiai apie šiuos iššūkius gali papasakoti tie kas kepė. Štai Jurgita su drauge iškepė ir dekoravo siuvyklą su siuvėju.
Sudėtinga, labai smulkios detalės, nes jos kepa keletą sekundžių. Šiaip, ilgas darbas, reikalaujantis daug pastangų, smulkios detalės. Viską suklijuoti, paramstyti kol sustingsta, kad laikytųsi“, – komentavo žagariškė Jurgita.
Seserims Neringai ir Linai teko užduotis iškepti šią karčiamą.
„Iš tikrųjų, sudėtinga, šiais metais teko tokia užduotis, kažkokių iškarpų neturėjom, smulkmenos buvo tikrai labai mažytės, žvakės, kaip įstatyti į stiklainį, tai tikrai sudėtinga. Bet procesas labai fainas“, – tikino žagariškė Neringa.
Moterys sako, kad kepimas, sudėjus visą laiką, užtruko kelias dienas, vis po kelias valandas. Tačiau jis seserims kasdieninėje rutinoje atnešė ir bendrumo jausmą.
„Čia nori nenori turi rasti tą valandėlę, susibėgti greitai ir paminkyti tą tešlą, pakočioti, pakepti. Tas arbatos atsigėrimas kol meduoliai kepa yra pats smagiausias tame laikotarpyje, kai galime kartu pabūti“, – atviravo Neringa.
Siekiama papasakoti štai ką
Iš viso parodoje pavaizduoti 26 amatininkai būdingi šiam kraštui nuo 15 amžiaus. Sodininkai vaikščiojantys po sodą kuriame auga čia labai populiarios vyšnios. Arba Kaliausių dirbtuvėlė – taip pat garsinanti Žagarės miestelį. Nuo ankstesnių ekspozicijų ši skiriasi ir tuo, kad joje pavaizduota nemažai žmonių.
„Žmones iškepti nulipdyti buvo nemenkas iššūkis, parodoje yra net 61 žmogus – amatininkas, vaizduojantis kažkokį amatą“, – sakė Žagarės regioninio parko administratorė Modesta Bielskienė.
Pasirinkta tema neatsitiktinai, taip siekiama pasakoti ir Žagarės istoriją.
„Prieš daugiau negu 100 metų, Žagarė buvo stambus prekybinis centras ir šiandien gal sunku įsivaizduoti, bet Žagarėje tuo metu gyveno ir dirbo 820 skirtingų amatininkų“, – vardijo M. Bielskienė.
Organizatoriai skaičiuoja, kad visą šį miestelį kūrė 13 šeimų, taip pat prisidėjo ir edukacijose besilankę vaikai. Tai jau penktoji imbierinių sausainių ekspozicija Žagarėje, idėjos autorė užsimena, kad galbūt ir paskutinė. Prieš tai iš sausainių žagariškai gamino senovės ir šių dienų miestelį, visą Joniškio rajoną, bei senovines 13 a. žemgaliu pilis.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
