Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris atvirai pasidalijo, su kokiais sunkumais bandant gauti medicinos pagalbą teko susidurti dar šių metų pradžioje.
„Man buvo sutrikęs virškinimas ir aš gal antrą ar trečią dieną kreipiausi į savo polikliniką. Tačiau čia jokių tyrimų nepadarė, o tik davė siuntimą pas gastroenterologą. Pas jį buvo galima patekti tik už pusantro mėnesio, o ir vėliau patekus pas gydytoją padarė tiktai vieną tyrimą – atsakymą irgi pasakė po pusantro mėnesio“, – pasakojo ji ketvirtadienį surengtoje konferencijoje.
Pagalbos sulaukė privačioje klinikoje
Lietuvos diabeto asociacijos vadovė sako per tą laiko vos galo negavusi, tad teko pačiai ieškotis pagalbos ir kreiptis į privačią kliniką. Moters tvirtinimu, ji čia realiai buvo išgelbėta, nepaisant to, kad pagalbos kreipėsi savaitgalį, per Velykas.
„Praktiškai jau vos gyva vaikščiojau, todėl kreipiausi į privačią kliniką. Tyrimai buvo labai blogi – tiek elektrolitai, tiek baltymai, tiek kiti rodikliai buvo žemiau normos, visiškai sutriko kraujo spaudimas, nealėjau leistis insulino, nes nebuvo maisto.
Gydytoja sakė, kad buvau ant ribos tarp gyvenimo ir mirties, iš privačios klinikos mane norėjo jau iš karto siųsti į ligoninę. Tačiau man pastatė lašelines, atstatė visus reikalingus elektrolitus. Po to buvo pradėjusios tinti kojos, labiausiai išsigandau, kad nebūtų jau inkstų sutrikimo ir tada mane nukreipė į ligoninę“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Tačiau, kaip pasakojo ji, Santaros klinikose ją atsisakė guldyti su šeimos gydytojo siuntimu iš privačios klinikos – liepė kreiptis į konsultacinę polikliniką.
„Tačiau ten pasakė, kad siuntimas turi būti į konsultacinę polikliniką iš Centro poliklinikos ir tik tada gydytojai galės pasiųsti ligoninę. Tai, įsivaizduojate, kai tu stovi ir nežinai, ar tu dar gyva ar ne, ir tau dar reikės praktiškai tris mėnesius laukti, būčiau tikrai nebesulaukusi.
Na, aišku, vėl kreipiausi į privačią kliniką ir gydytoja pasirūpino, kad pakliūčiau į ligoninę. Ligoninėje darė kitus visus reikiamus tyrimus, statė lašelines, davė įvairius vaistus, kas pradėti sugrąžinti baltymus į normą, nes be maisto organizmas gi negali gyventi“, – dalinosi pacientų asociacijos atstovė.
Sąlygos pacientams gali tik blogėti?
Šiuo pavyzdžiu V. Augustinienė sakė tik norėjusi iliustruoti, su kuo tenka kasdien susidurti daugybei pacientų Lietuvoje. Ji įspėjo, kad nuo 2027 metų planuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo tvarkos pokyčiai situaciją gali tik dar labiau pabloginti.
„Svarbiausia, kad žmogus laiku gautų pagalbą tada, kada jam reikia, o ne būtų siuntinėjamas per visur. Nesvarbu, kur – privačioje ar valstybinėje įstaigoje. Šį kartą, kadangi nebuvo man apmokėta už paslaugą, privačioje įstaigoje mokėjau pati, tačiau jeigu būčiau nėjusi, tai manęs jau čia ir nebebūtų.
Todėl yra labai svarbu, kad valdininkai priimdami tuos sprendimus pirmiausiai šnekėtųsi su gydymo įstaigoms, su gydytojų organizacijoms ir pacientų organizacijoms, kokių sprendimų reikia, o nepriimtų juos taip, kaip jiems atrodo geriau.
Ir jų planas, kad sumažins eiles, tai tik padidins eiles, nes visų žmonių, kaip ir gydytojų nesuvarysi į valdiškas įstaigas. Tai tiktai paskatins žmones išvažiuoti dirbti į kitas šalis, o pacientams bus dar blogesnė situacija“, – sakė ji.
Perspėja dėl dar didesnių eilių
Medikų bendruomenėje vis garsiau kalba apie nuo kitų metų planuojama paslaugų apmokėjimo tvarką. Teigiama, kad pagal rengiamą modelį viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms numatomi skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai, todėl nuogąstaujama, kad eilės dėl to gali tik dar pailgėti bei suprastėti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Meidkai dalinasi, kad pagal numatomą tvarką nuo kitų metų būtų ribojama, kiek PSDF apmokamų paslaugų gali suteikti privačios gydymo įstaigos. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) projekte jų sąrašas privačioms įstaigoms yra gerokai siauresnis nei viešosioms.
Pacientų ir medikų organizacijų atstovai gi pabrėžė, kad sprendžiant, kurios paslaugos turi būti prioritetinės, pirmiausia reikėtų vertinti pacientų poreikius, laukimo laiką ir galimas delsimo
Kalbėdama apie pokyčious Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos (LMS) narė Auristida Gerliakienė žonių į vatą nevyniojo.
„Paprastai sakant, vyksta sistemos išbuožinimas ir kolektyvizacijos procesas. Taip yra dėl to, kad tikimasi, jos sumažinus finansavimą privačiam sektoriui iš jo gydytojai plūstels į viešąjį sektorių, kuo aš labai abejoju.
Bet aišku tai, kad į viešąjį sektorių bus nukreipti pacientų srautai, tačiau jis neturi tokių pajėgumų ir nėra pasiruošęs priimti visų pacientų, kurie atvyktų gydytis iš privataus sektoriaus“, – sakė ji.
Pinigai turi keliauti paskui pacientą
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės, šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės teigimu, jau dabar daliai pacientų tenka ilgai laukti specialistų konsultacijų, operacijų ar reabilitacijos, todėl pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui dalis pacientų gali būti nukreipti į viešąjį sektorių.
„Dabar, jeigu pacientai sprendžia klausimą per daugiau įstaigų – tiek privačiose, tiek viešosiose – jie pasiskirsto ir sulaukia eilės, vadinkime, per du ar keturis mėnesius. Kas atsitiks, jeigu žiūrėsime į 2027 metus ir prioritetinėse paslaugose privačiose įstaigose šis variantas žmogui, pacientui užsidarys? Reiškia, kad jam turbūt dvigubai ilgės eilė“, – sakė ji.
Pasak šeimos gydytojos, ypač problemiška situacija gali būti pacientams, kuriems reikalingos kataraktos operacijos, širdies stimuliatorių implantavimas ar sąnarių protezavimas. Ilgėjant eilėms, pacientai ilgiau liktų pirminėje grandyje, o daliai darbingo amžiaus žmonių galėtų tekti ilgiau tęsti nedarbingumą.
„Mano galva, paskui pacientą tie PSDF pinigai ir turėtų keliauti. Žmogus turėtų gauti galimybę tiesiog būti pakonsultuotas ir laiku gauti gydymą“, – teigė J. Dūdienė.
LMS atstovės teigimu, prie eilių ilginimo prisideda ir tai, kad tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios neturi sudariusios sutarčių su ligonių kasomis, negali išduoti siuntimo valstybinėms įstaigoms.
Todėl pradėjęs gydymo privačioje įstaigoje tęsti jo viešajame sektoriuje negali – turi vėl grįžti siuntimo pas šeimos gydytoją, kas vėl dirbtinai išpučia eiles. „Tai yra pacientų diskriminacija ir yra kaip bausmė už tai, kad jis, besirūpindamas savo būklę išdrįsto kreiptis į privatų sektorių“, – sakė A. Gerliakienė.
Išskyrė 6 rizikas, su kuo gali tekti susidurti
LMS valdybos narė išskyrė šešias, jos vertinimu, galimas planuojamos pertvarkos rizikas – ne tik ilgesnes eiles, nevienodas sąlygas pacientams, bet ir galimą medikų traukimąsi iš PSDF apmokamų paslaugų, nepakankamus viešojo sektoriaus pajėgumus, infrastruktūros trūkumą ir galimas korupcijos rizikas.
Jos teigimu, vien papildomo finansavimo viešosioms gydymo įstaigoms nepakaks, jei kartu nebus užtikrinta pakankamai medikų, kabinetų, įrangos ir kitų pajėgumų. „Neužtenka vien kažkiek padidinti finansavimą. (...) Reikia ne tik finansavimo, bet ir medikų komandos, įrangos, kabinetų“, – pabrėžė ji.
Ji taip pat ragino nemažinti esamų PSDF apmokamų paslaugų apimčių, kol viešasis sektorius nėra pasirengęs priimti galimai didesnio pacientų srauto.
„Pirmiausia reikėtų nemažinti esamų apmokamų paslaugų apimčių, kol neparengta reali alternatyva ir viešasis sektorius nėra pasiruošęs priimti visų pacientų padidėjusio srauto“, – sakė A. Gerliakienė.
Medikų ir pacientų organizacijų atstovai taip pat siūlo daugiau finansuoti paslaugas, kurių pacientams tenka laukti ilgiausiai, ir skirti papildomų lėšų specialistams pritraukti į regionus. „Finansavimą reikėtų pagrįsti aiškiais medicininiais kriterijais: vertinti pagalbos skubumą, ligos sunkumą, laukimo žalą ir gydymo naudą“, – teigė ji.
Vienas pagrindinių pacientų ir medikų organizacijų siūlymų – nustatyti vieną prioritetinių paslaugų sąrašą visoms sutartis su VLK turinčioms gydymo įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Jis, organizacijų teigimu, turėtų būti sudaromas pagal pacientų poreikius, realų paslaugų prieinamumą ir medicininę jų svarbą.
Organizacijos taip pat ragina prieš įsigaliojant naujai tvarkai viešai įvertinti jos poveikį pacientų srautams, laukimo laikui, gydymo įstaigų pajėgumams ir paslaugų prieinamumui regionuose bei užtikrinti pacientų ir medikų atstovų dalyvavimą tolesniame sprendimų priėmimo procese.
Linas Kukuraitis ramino, kad baimės nepagrįstos
Valstybinė ligonių kasa savo ruožtu yra nurodžiusi, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su ligonių kasa, ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF lėšomis apdraustiems pacientams. Tuo metu nuo 2027 metų keičiamas viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis taip pat ramino, kad nėra pagrindo manyti, jog nauja tvarka kažkaip galėtų pailgins pacientų laukimo eiles.
„Aš kol kas negirdžiu jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad eilės turėtų ilgėti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei 2026 metais, o dalis lėšų bus skiriama prioritetinėms paslaugoms apmokėti. „Kadangi viršsutartinių paslaugų privatus sektorius suteikia maždaug 15 procentų, tai reiškia, kad jų 2027 metų sutartis apskritai bus didesnė negu 2026 metų sutartis“, – teigė jis.
Ministro teigimu, didesnė PSDF biudžeto dalis bus skiriama viešosioms paslaugoms, nes pastaruoju metu jų apimtys esą mažėjo. „Tai reiškia ir daugiau paslaugų, ir didesnius apmokėjimus, ir ligoninės galės suteikti daugiau paslaugų“, – sakė jis.
Paklaustas, ar viešosios gydymo įstaigos pasirengusios galimai perimti didesnį pacientų srautą iš privataus sektoriaus, L. Kukuraitis tikino, kad ligoninės tam pasirengusios.
Anot jo, viešajam sektoriui bus visiškai padengta 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai bus skirta iki 10 proc. lėšų.
L. Kukuraitis taip pat atmetė nuogąstavimus, kad dėl naujos tvarkos pacientams nebebus prieinamos oftalmologų ar neurologų paslaugos. „Šie jūsų minimi specialistai yra viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąraše. Tai reiškia, kad jų paslaugų viešajam sektoriui bus apmokama daugiau“, – tikino ministras.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
