Penketą metų žmones tyręs poligrafu P. Pigaga naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad naujausia melo tyrimo technologija jis susidomėjo vienoje iš daugelio aplankytų konferencijų.
„Nusprendžiau parsivežti šią technologiją į Lietuvą, nes atrodė, kad čia ji reikalinga“, – pasirinkimo dirbti su naujausiomis technologijomis motyvą įvardijo pašnekovas.
Svarbiausia detalė
Kol kas P. Pigaga yra vienintelis Lietuvoje privačiai tiriantis akių judesius fiksuojančiu melo detektoriumi. Povilo teigimu, dažniausiai į jį kreipiasi poros, siekiančios išsiaiškinti, ar partneris buvo neištikimas. Tačiau jo neaplenkia ir įmonės, kurios tokia paslauga naudojasi priimdamos svarbius sprendimus.
„Dažniau kreipiasi privatūs asmenys. Kai kreipiasi įmonės, jos paprastai turi poreikį vienu kartu ištirti didesnį kiekį žmonių. Bet, vis tik, tokia galimybe dažniau naudojasi privatūs asmenys“, – sakė teisės psichologas.
Nors poros dažniausiai siekia išsiaiškinti neištikimybės atvejus, akių judesius fiksuojančiu melo detektoriumi galima išaiškinti bet kokį melą, kuris susijęs su konkrečiais veiksmais: vagyste, sukčiavimu, kyšininkavimu, svarbios informacijos nutekinimu.
Tiriant įprastu poligrafu, fiksuojamas širdies pulsas ir kvėpavimas, tačiau naujausios technologijos leidžia iš akių nustatyti, žmogus sako tiesą ar meluoja. Kaip sako pats instrumentinio melo atpažinimo specialistas, itin svarbi viena detalė:
„Pagrindinis melo atpažinimo faktorius – akių vyzdžių susitraukimai ir išsiplėtimai. Tai nevalingai vykstantys procesai, o jų intensyvumas ir dažnumas priklauso nuo taip vadinamos kognityvinės apkrovos melavimo metu. Meluojančiam ir tą nuslėpti bandančiam žmogui reikia daugiau mąstymo pastangų, nei tiesą sakančiam.“
Taip pat fiksuojami ir kiti faktoriai – reakcijos laikas, fiksacija į tam tikrus žodžius, akies judesiai. Vis tik, daugiausiai informacijos išduoda vyzdžiai.
Jei iš akių galima nustatyti, kad žmogus meluoja, ar galime tai pastebėti plika akimi? „Plika akimi to pamatyti nepavyktų, nes kalbame apie itin nedidelius, vos dalies milimetro skirtumus“, – atsako pašnekovas.
Būtinas konkretumas
P. Pigaga pažymi, kad tyrimo eigoje didžiausią darbą atlieka įranga, nuskaitanti reakcijas, sekanti akių judesius ir vyzdžių pasikeitimus. „Tai daugiausiai kompiuterizuotas, algoritmais padaromas sprendimas. Būtent todėl jis yra pakankamai objektyvus“, – pridūrė jis.
Net ir ten, kur darbą atlieka technologijos, būtinas žmogaus įsikišimas:
„Žmogiškasis faktorius daugiau susijęs su klausimų sudarymu, rezultatų interpretavimu, peržiūrėjimu, ar nėra įsivėlusių vadinamų artefaktų, kai įvyksta kokia nors neaiški situacija. Pavyzdžiui, jei žmogus šiek tiek nusuka žvilgsnį, galima tai fiksuoti kaip artefaktą.“
Vis tik, kad šių tyrimų tikslumas yra labai didelis, įrodo mokslas – remiantis tyrimais, tyrimų tikslumas siekia 86-92 proc. Kuo konkretesnė situacija tiriama, tuo tikslesni ir atsakymai.
Svarbiausias žmogaus vaidmuo tyrime yra klausimų sudarymas. Povilas pažymi, kad klausimai turi būti suformuluoti tinkamai, jiems būtinas konkretumas. Tam pačiam klausimui gali tekti sugalvoti dešimtis skirtingų formuluočių ir kartoti jas ne kartą, kad būtų surinkti duomenys, reikalingi interpretacijai:
„Lygiagrečiai taip pat klausinėjame kitų dalykų, į kuriuos sutariame, kad tiriamasis tyčia meluos. Paprašome, kad tiriamasis sakytų, kad niekada nėra viršijęs greičio, niekada nemelavo, niekada nėra pakėlęs balso prieš kitus žmones, o tai, suprantama, nėra tiesa.
Tokiu būdu gauname meluojančio žmogaus reakcijas, kurias galima lyginti su tyrimo metu gaunamomis reakcijomis ir pagal tai spręsti apie tiriamojo žmogaus tiesos sakymą arba melavimą.“
Dažniausiai tenka tirti neištikimybės atvejus
Dažniausiai, pasak P. Pigagos, tenka užduoti klausimus apie neištikimybę – tai kone aktualiausia tema į jį besikreipiantiems žmonėms. Ir jei žmogus meluoja, vadinamojo „balto“ melo čia nebūna.
„Visą laiką darbe tenka aiškintis rimtus melo atvejus – ar nebuvo nusižengta įstatymui, ar nebuvo sulaužyti santykių įsipareigojimai. Natūralu, kad visi tie atvejai, su kuriais susiduriu darbe, yra vadinamasis rimtasis melas, kuris turi ir reikšmę, ir pasekmes“, – aiškino pašnekovas.
Būtent tai, anot Povilo, yra sunkiausia darbo dalis – pranešti, kad žmogus meluoja: „Tenka dirbti su žmonėmis, kurie yra patekę ar išgyvena gyvenimo krizes – natūralu, kad tai darbas, kuriame dažniau susiduriama su negatyviomis žmonių emocijomis.
Tai labiau konfrontacinio pobūdžio darbas. Tikriausiai, konfrontacija ir yra sudėtingiausia darbo dalis. Dažnai tenka žmonėms pasakyti nemalonias naujienas, kartais tiesiogiai pranešti, kad žmogus meluoja. Gyvenime mes paprastai nesame pratę to daryti.“
Besikreipiančių žmonių reakcijų pasitaiko įvairių, juk dažniausiai į specialistą kreipiasi žmonės, sprendžiantys ne pačius lengviausius gyvenimo klausimus. Tačiau kai kurios reakcijos būna itin netikėtos.
„Būna, kad žmonės nusivilia, kai paaiškėja, kad antroji pusė meluoja, bet labiau stebina, kai žmonės nusimena paaiškėjus, kad jų antroji pusė buvo ištikima, nemelavo.
Būna atvejų, kai žmonės tvirtai įsitikinę, kad partneris neištikimas, ir jiems sunku priimti kitokią tiesą, kai paaiškėja, kad partneris buvo sąžiningas“, – atvirauja P. Pigaga.
Natūralu, kad tokius tyrimus ne visada lydi džiugios emocijos, todėl pašnekovas pabrėžia, kad tyrimas melo detektoriumi yra tik viena priemonė, sprendžiant kylančias pasitikėjimo kitu žmogumi problemas. P. Pigaga dažnai rekomenduoja tokių problemų sprendimus derinti su psichologo konsultacijomis:
„Nuolat pabrėžiame, kad poros, šeimos, atsidūrusios tokioje tiesos/melo kryžkelėje, neliktų vienos, kad kreiptųsi pagalbos į psichologą, psichoterapeutą, kuris padėtų susidėlioti mintis ir priimti tinkamus sprendimus.“
Teisės psichologas pastebi, kad tirtis melo detektoriumi pasiryžta vis daugiau žmonių, o tokia paslauga tampa vis aktualesnė Lietuvos gyventojams. Tad P. Pigaga nė nedvejoja, kad melo detektoriai tik tobulės, o jų poreikis ateityje augs.
