Veisaitės mirtis sukrėtė jos bičiulius: „Lietuva neteko pažinimo gilumos“

Bičiuliai ir kolegos sukrėsti literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės mirties, jie pabrėžia didelį jos indėlį Lietuvos kultūrai ir teatrui.

Teatro režisierius Oskaras Koršunovas BNS sakė esantis sukrėstas buvusios dėstytojos ir kolegės mirties bei pabrėžė jos humanizmą, toleranciją bei nuomonės svarbą jo kūryboje.

„Tai buvo vienas pagrindinių žmonių, kurių nuomonė man buvo be galo svarbi“, – sakė O. Koršunovas.

„Ji žiūrėdavo visus spektaklius ir ne po vieną kartą, mes visada kalbėdavome, ji visuomet lankydavosi visose premjerose, būdavo repeticijose. Buvo keli tokie žmonės – Leonidas Donskis ir Irena Veisaitė man tikrai labai svarbūs“, – pridūrė jis.

O. Koršunovas sako, kad I. Veisaitė buvo jo dėstytoja konservatorijoje, jis vis dar prisimena „neįtikėtinas paskaitas“ apie „Dekameroną“.

Vėliau, anot režisieriaus, jiedu susibičiuliavo.

„Tas didysis žmogiškumas ir humanizmas – man ji tiesiog yra to pavyzdys. Irena buvo savotiškas žmogiškumo kompasas“, – pasakojo režisierius.

Jis teigė visuomet pasikliovęs I. Veisaitės požiūriu.

„Kai aš susidurdavau su kažkokiais ginčytinomis moralinėmis kolizijomis, tada aš visada pagalvodavau apie Ireną – kaip ji elgtųsi, kaip žiūrėtų į tai. Kaip pagaliau savo skriaudėją priimti – ta prasme aš nežinau kito tokio žmogaus Lietuvoje“, – kalbėjo O. Koršunovas.

„Bent jau man jos laikysena išliks visą laiką“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad žinia apie I. Veisaitės mirtį jį šokiravo.

„Aš neleidau sau tos minties, man buvo didelis smūgis (...) Lietuva neteko intelektualo, inteligento, žmogiško tikrąja to žodžio prasme. Tokių žmonių yra labai mažai. Tikros gilios, nedeklaratyvios humanistės – aš asmeniškai tokių žmonių daugiau nežinau“, – teigė O. Koršunovas.

„Lietuva neteko pažinimo gilumos“

Vilniaus mažojo ir Maskvos J. Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas sako, kad Lietuva, mirus I. Veisaitei, neteko be galo kūrybingo ir gilaus žmogaus.

REKLAMA

„Lietuva neteko pažinimo gilumos, ko šiandien trūksta. Ramybėje pažinti grožį, gilumą, paslaptį gyvenimo. Netekome gilumos, dabar viskas tik paviršiumi, abstrakčiai, greitai“, – BNS sakė R. Tuminas.

Jis pasakojo su I. Veisaite bičiuliško ryšio neturėjęs, tačiau susidūręs profesinėje veikloje.

Pasak teatro režisieriaus, I. Veisaitė mokėjo net ir prastus spektaklius pateikti taip, kad verstų į juos nueiti.

„Jeigu ir analizuodavo, pristatydavo kokį kūrinį, tai ji labai kūrybingai tą darydavo, suprato meno subtilybes. Ji viena iš tų analitikių, kuri galėdavo apie nevykusį ar nepavykusį spektaklį, pasakyti su tokia menine išraiška, kad galvoji, jog reikėtų nueit ir jį pažiūrėt“, – pasakojo R. Tuminas.

Anot jo, pastaruoju metu ji ieškojo galimybių atvykti į Maskvą, domėjosi J. Vachtangovo teatro veikla.

„Paskutiniu metu ji labai domėjosi veikla, ieškojo galimybių, kaip atvykti į Maskvą, nes ji čia labai žinoma, ir knyga jos buvo čia pristatyta“, – kalbėjo režisierius.

Jam įspūdį paliko ir I. Veisaitės geranoriškumas bei pagarba.

„Labai atsargi, su pagarba į jaunus ypač žiūrėdavo, su motiniška šiluma, su geranoriškumu“, – teigė R. Tuminas.

Intelektualė, teatrologė, literatūrologė ir žmogaus teisių aktyvistė I. Veisaitė mirė penktadienį, eidama 93-iuosius metus.

I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.

Po karo I. Veisaitė studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1953-iaisiais baigė germanistiką Maskvos universitete, baigė Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universiteto aspirantūrą.

Nuo 1953-iųjų ji beveik penkis dešimtmečius metus dėstytojavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Lietuvos ir užsienio spaudoje ji yra publikavusi daugiau kaip 200 straipsnių literatūros, teatro, XX amžiaus lietuvių ir žydų santykių, Holokausto istorijos temomis, 2016-aisiais publikuota istoriko Aurimo Švedo pokalbių knyga su ja. 

REKLAMA

I. Veisaitė 1990-aisiais buvo viena Atviros Lietuvos fondo steigėjų, iki 2000-ųjų fonde ėjo įvairias vadovaujančias pareigas, dirbo įvairių kitų nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Mokslininkė yra pelniusi daugybę valstybinių apdovanojimų, šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.

Prisimena ir knygos autorius

Knygos apie teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę autorius, Vilniaus universiteto istorikas Aurimas Švedas sako laikantis ją didele savo drauge, todėl esantis sukrėstas jos mirties.

„Emociškai šita žinia buvo labai skaudi, nes Ireną aš laikau savo didele drauge ir man brangiu žmogumi, kuris daug dalykų man gyvenime atvėrė. Netekti tikro gero draugo visada yra labai sunku“, – BNS sakė A. Švedas.

Jis pasakojo prisimenantis prieš daugiau nei savaitę įvykusį paskutinį pokalbį su I. Veisaitę, kuri tuo metu vyko į ligoninę.

„Paskutinis pokalbis įvyko daugiau nei prieš savaitę, kai Irena man paskambino ir pasakė, kad ji važiuoja į ligoninę, bet jos žodžiai buvo – aš nepasiduodu“, – teigė istorikas.

„To pokalbio metu mes kalbėjome apie begalę dalykų – apie valstybės ir visuomenės aktualijas, mano šeimą, apie tai, kas jai rūpi. Kalbėjome labai trumpai, bet aptarėme daug dalykų“, – pasakojo jis.

Anot A. Švedo, I. Veisaitę galima laikyti vienu iškiliausių XX amžiaus antros pusės Lietuvos visuomenės žmonių, anot istoriko, Lietuva neteko ir puikios šalies „ambasadorės“ užsienyje.

„Lietuva neteko žmogaus, kuris labai rūpinosi valstybės ir visuomenės gyvenimu, Lietuva neteko labai geranoriškos, puikios valstybės ir visuomenės ambasadorės pasaulyje. Irena puikiai mokėjo atstovauti Lietuvai, ji dažnai dalyvaudavo tarptautiniuose renginiuose, ji pasakojo apie sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją“, – sakė A. Švedas.

„Ji buvo puiki diplomatė ir tarpininkė tarp įvairių kartų žmonių, įvairių įsitikinimų ir patirčių žmonių. Ji buvo tai, kas žmones jungia. Tokių empatiškų, su atvira širdimi mokančių atsisukti į pasaulį, priimti jį žmonių trūksta“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

A. Švedas pridūrė, kad I. Veisaitės asmenybę sunku apibūdinti vienu žodžiu.

„Irena yra daugiaspalvė asmenybė, jos gyvenimą sunku apriboti vienu žodžiu – teatro kritikė, germanistė, intelektualė, Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkė. Išvardinau daug epitetų, apibūdinimų, bet jie vis tiek iki galo neapibūdina Irenos asmenybės gelmės“, – teigė VU istorikas.

A. Švedas 2016 metais apie I. Veisaitę parašė knygą „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“, jis teigė, kad susipažinti su I. Veisaite jam pasiūlė Oskaro Koršunovo teatro atstovė, velionės bičiulė Audra Žukaitytė.

I. Veisaitė mirė penktadienį eidama 93-iuosius metus.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2020-12-11 15:56:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Va apie tokius žmones reikia kasdien rašyti straipsnius,imti interviu,skelbti mintis.O mes sužinom tik po mirties.Užtat visokiom zvonkėm,mėšlynom,jagėlom užkimšta medija.Liūdna.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų