Tos dienos atminimas išlieka susijęs ne tik su vaizdais iš Šv. Petro aikštės, bet ir su maldos, atleidimo bei pasitikėjimo Dievu žodžiais, kuriuos vėlesniais metais skelbė popiežius ir jo įpėdiniai, skelbia „Vatican News“.
Prieš 45 metus pašautas popiežius Jonas Paulius II
1981 m. gegužę tarptautinis sociopolitinis kontekstas buvo paženklintas atsinaujinusios įtampos tarp Rytų ir Vakarų. Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną sustiprino Šaltojo karo atmosferą, o Rytų Europoje augo nerimas dėl nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarność“ atsiradimo Lenkijoje. Italijoje visuomenę iki pamatų sukrėtė terorizmo ir ekstremistinio politinio smurto metai, vadinami „Anni di Piombo“ – švino metais.
1981 m. gegužės 13 d., trečiadienį, Šv. Petro aikštė buvo pilna piligrimų, susirinkusių į savaitinę bendrąją audienciją. Popiežius Jonas Paulius II sveikino tikinčiuosius iš balto džipo, kuriuo tradiciškai apvažiuodavo aikštę, kai iš arti buvo paleisti šūviai. Popiežius buvo sunkiai sužeistas ir nedelsiant nugabentas į Romos Gemelli ligoninę.
Tarp tiesiogiai apie įvykį pranešusiųjų buvo ir Vatikano radijo žurnalistas Benedetto Nardacci, kurio balsas perteikė po išpuolio tvyrojusį sumišimą ir tylą.
Stebėdamas minią aikštėje, jis apibūdino žmones, stovinčius tyloje ir laukiančius naujienų, o vyskupai ir dvasininkai kvietė tikinčiuosius melstis už popiežiaus pasveikimą.
Vėliau Šventojo Sosto spaudos tarnybos paskelbtame pranešime buvo patvirtinta, kad popiežiui buvo sužeistas pilvas ir jam atliekama operacija Gemelli ligoninėje. Pranešime pridurta, kad, nors jo būklė rimta, yra „pagrįstų vilčių pasveikti“.
Po keturių dienų, kreipdamasis į tikinčiuosius per „Regina Caeli“ iš ligoninės, Jonas Paulius II viešai prabilo apie atleidimą Mehmetui Ali Ağcai – išpuolio vykdytojui.
Jis patikino, kad meldžiasi už užpuoliką, ir dar kartą patikėjo save Mergelei Marijai žodžiais: „Totus tuus ego sum.“
Meile perkeista kančia
Vėlesniais metais 1981 m. gegužės 13 d. įvykiai glaudžiai susieti su popiežiaus pamaldumu Fatimos Dievo Motinai. Jonas Paulius II ne kartą išreiškė įsitikinimą, kad jo gyvybė buvo išsaugota per jos užtarimą.
2005 m. balandžio 8 d., per Jono Pauliaus II laidotuvių Mišias, kardinolas Josephas Ratzingeris apmąstė velionio popiežiaus liudijimą apie kančią ir tikėjimą.
Remdamasis ištraukomis iš paskutinės Jono Pauliaus II knygos „Atmintis ir tapatybė“, jis kalbėjo apie kančią, perkeistą meile ir suvienytą su Kristaus slėpiniu.
Popiežius Pranciškus taip pat prisiminė išpuolį per 2021 m. gegužės 12 d. bendrąją audienciją, išvakarėse minint šio įvykio metines.
Paminėjęs ryšį tarp išpuolio datos ir Fatimos Dievo Motinos liturginio minėjimo, jis sakė, kad šis įvykis primena žmonijai, kad „mūsų gyvenimas ir pasaulio istorija yra Dievo rankose“.
Šventojo Jono Pauliaus II atminimas ir toliau skamba Bažnyčios gyvenime. 2025 m. gegužės 11 d., netrukus po išrinkimo į sostą, popiežius Leonas XIV per „Regina Caeli“ kreipėsi į jaunimą, pakartodamas žodžius, glaudžiai susijusius su popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatu: „Nebijokite! Priimkite Bažnyčios ir Kristaus Viešpaties kvietimą.“
Po savaitės, 2025 m. gegužės 18 d., Karolio Vojtyłos gimimo metinių dieną, popiežius Leonas XIV vadovavo Mišioms, žyminčioms jo tarnystės pradžią.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
