Lina ABROMAVIČIENĖ Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė Birutė Rekašienė sako, kad šiltuoju metų laiku padažnėja į ligoninę besikreipiančių pacientų dėl širdies ritmo kraujotakos sutrikimų. Vasariškas karštis išbalansuoja kraujospūdį, dėl to jaučiamas silpnumas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas. „Šiuos simptomus gali pajusti ir pats sveikiausias žmogus, kaip ir patirti saulės ar šilumos smūgį. Tačiau daug didesnė rizika kyla tiems, kurie jau turi nusiskundimų dėl širdies veiklos. Jiems vasaros karštis gali paaštrinti jau esamas ligas“, – įsitikinusi B. Rekašienė. Karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą
Padidėjus aplinkos temperatūrai, širdis ir kraujagyslės, siekdamos atvėsinti organizmą, ima greičiau varinėti kraują. Dėl to dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro trūkumą, bendrą silpnumą, diskomfortą širdies plote, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Karštuoju metų laiku ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais: dažnu širdies plakimu, nelygaus pulso epizodais ar tiesiog trumpais širdies veiklos stabtelėjimais. Gydytoja kardiologė pripažįsta, kad šiuos simptomus gali sukelti ir paprasčiausias stresas, tačiau lygiai taip pat neritmiškas ar labai dažnas širdies pulsas gali būti ir tokių ligų, kaip išeminė širdies liga, mitralinio vožtuvo prolapsas (iškritimas), sutrikusi skydliaukės veikla, simptomas. Tad pajutus dažną, neritmišką širdies plakimą, lydimą oro trūkumo, bendro silpnumo, nemalonių jutimų krūtinėje, būtina kreiptis į medikus. Pirmiausia tam, kad būtų nustatyta, koks ritmo sutrikimas vargina ir kokia galima jo priežastis.
„Kaitrios saulės spindulių reikėtų vengti širdies ligomis sergantiesiems. Gydytoja pataria užsidėti kepurę, gerti daugiau skysčių, nedirbti saulėje. Jei labai prakaituoja žmogus, ne pro šalį būtų išgerti kalio ar magnio vitaminų. Turintys ritmo sutrikimų privalo saugoti sveikatą labiau, sąžiningiau vartoti vaistus, stebėti kraujo spaudimą, nors temperatūrų svyravimas širdies problemų turinčius pacientus neigiamai veikia ir žiemą“, - pastebi B. Rekašienė. Vandens reikia gerti daugiau
„Infarktų bangos šiuo metu nėra. Tačiau karštis stipriai veikia. Kad kraujotakos problemų būtų išvengta, reikia vasarą gerti daug vandens. Jei kraujas tirštėja, kyla rizika širdies veiklos sutrikimams“, - sako gydytoja. Širdies veiklą karštuoju metų laiku ypač išbalansuoja ir mikroelementų trūkumas, dažniausiai – kalio ir magnio. Šie mikroelementai ypač svarbūs širdies raumens veiklai, o jų trūkumas yra dažniausia ritmo sutrikimo priežastis. Daug kalio ir magnio netenkame prakaituodami: dėl karščio, aktyviai sportuodami, besikaitindami pirtyje. Prakaituodami netenkame ir skysčių. Dėl to tirštėja kraujas ir gali susidaryti trombai, kurie yra dažniausia insultų bei infarktų priežastis. Gydytoja pabrėžia, kad apsisaugoti nuo karščio padeda paprastas kambario temperatūros vanduo, žalioji arbata ir sultys. Tabu turėtų būti alkoholis, kava, gazuoti gėrimai. Alkoholiui skaidyti organizmas naudoja vandens atsargas, tad šaltas alus didina dehidratacijos pavojų. Norint organizme atkurti prarastų mikroelementų pusiausvyrą, reikėtų gerti negazuotą mineralinį vandenį. Per dieną reikėtų išgerti 2–3 litrus skysčių.
Pasak gydytojos, kalio ir magnio trūkumą galima kompensuoti ir maistu. Šių mikroelementų gausu žirniuose, pupelėse, žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, lašišoje, džiovintuose vaisiuose, sojoje, bananuose, įvairiose uogose.
Karščiui neatslūgstant kelias dienas, gydytoja kardiologė rekomenduoja saugotis saulės ir dėvėti galvos apdangalus bei lengvus medvilninius drabužius. Kadangi saulė kaitriausia ir pavojingiausia nuo 11 iki 16 val., šiuo metu reikėtų vengti būti lauke.
„Žmonėms, kuriems diagnozuota širdies liga, per karščius reikėtų atsisakyti intensyvesnės fizinės veiklos, gerti vaistus kardiologo paskirtomis dozėmis, nedalyvauti masinio susibūrimo vietose“, - pataria gydytoja.
