Prezidento ir žmonos A. Adamkienės bendravimas
Pasidomėjus, ar A. Antanaičiui teko gyvai bendrauti su ponia A. Adamkiene, jis tikino, kad teko, tačiau kur kas mažiau. Vis tik prezidento žmoną pašnekovas prisiminė su didžiausia šiluma.
Direktorius dalijosi, kad su ja, kaip ir su prezidentu, kalbėtis būdavo paprasta, o ji visuomet jam atrodė paprasta, savaip kukli moteris.
„Vienas prisiminimas man ypač įstrigo. Bibliotekoje buvo paroda apie jų veiklą Amerikoje, kuri, beje, yra iki šiol. Rengiant didžiąją jos dalį daugiausia dirbo A. Adamkienė, o prezidentas tuo metu dar vadovavo Aplinkos apsaugos agentūrai ir tik prisidėdavo, kai galėdavo.
Vaikštant po parodą ir ją pristatinėjant, prezidentas pasakodavo įvairias istorijas. Tuomet ponia Alma kartais jį pataisydavo: „Netiesa, Valdai, buvo taip ir taip.“ Man susidarė įspūdis, kad būtent ji dažniausiai jam pasakydavo, kada jis suklysta ar ką nors primena ne visai tiksliai.
Kita vertus, ir pati Alma kartais papildydavo prezidento pasakojimus ar patikslindavo detales, kai jis komentuodavo nuotraukas ir bandydavo prisiminti, kas jose užfiksuota“, – svarbiu momentu dalijosi A. Antanaitis.
Pašnekovas pasakojo, kad V. Adamkus ant žmonos dėl pataisymų nepykdavo – tik nusijuokdavo, gūžteldavo pečiais ir jai nusišypsodavo, o šie momentai A. Antanaičiui liudydavo apie begalinę judviejų pagarbą ir meilę vienas kitam.
Prezidento dienoraščio įrašai apie žmoną
Pasidomėjus, ar prezidentas V. Adamkus savo dienoraščio įrašuose dažnai kalbėdavo apie A. Adamkienę, jis nurodė, kad įrašai apie žmoną būdavo periodiški.
A. Antanaitis pasakojo, kad prezidentas beveik niekuomet neišskirdavo asmeninių gimtadienių, tačiau vis paminėdavo rugsėjo 1 dieną – savo vestuvių metinių datą.
„Pati dienoraščių forma nėra labai kasdieniška. Tai nėra išsamūs kasdienio gyvenimo aprašymai. Dažniau ten fiksuojami svarbesni ar įdomesni įvykiai.
Tuo metu prezidentas buvo JAV Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas, jo karjera buvo labai dinamiška, todėl įrašai dažnai susiję būtent su tuo laikotarpiu“, – dalijosi pašnekovas.
Vis tik A. Antanaitis paminėjo, kad archyvuose galima aptikti šiltų asmeninių ženklų: įvairių atvirukų, trumpų žinučių. Jos būdavo skirtos V. Adamkui nuo A. Adamkienės ir į jį buvo kreipiamasi – „mano mylimam Valdui“, „mano mylimam vyrui“.
„Paties Adamkaus tekstuose labai ryškiai matyti abipusė pagarba ir artumas. Skaitant jų tarpusavio bendravimo pėdsakus, tai palieka labai stiprų įspūdį“, – dalijosi jis.
Prezidentas tebesilanko bibliotekoje-muziejuje
A. Antanaitis dalijosi, kad net ir dabar, kai artėja prezidento 100-asis gimtadienis, jis vis dar užsuka aplankyti savo bibliotekos-muziejaus. Direktorius dalijosi, kad tuomet jiedu susėda ir pabendrauja.
„Yra vienas labai gražus ir simboliškas momentas. Iš Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos langų matosi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.
Kauniečiams tai tiesiog labai gražus vaizdas, kuriuo visi džiaugiamės. Ši bažnyčia yra svarbus istorinis objektas, modernios Lietuvos tautos simbolis.
Tačiau prezidentui Adamkui ji reiškia dar daugiau. Jis priklauso tai kartai, kuri tarpukariu rinko lėšas bažnyčios statybai.
Tuomet žmonės aukodavo pinigus ir simboliškai pirkdavo plytas. Prezidentas yra pasakojęs, kad jaunimas netgi savotiškai varžydavosi, kas daugiau tų plytų nupirks Prisikėlimo bažnyčiai.
Todėl šiandieninis prezidento Adamkaus žvilgsnis į Prisikėlimo bažnyčią yra ypatingas. Man atrodo, kad tas vaizdas tarsi sujungia dvi Lietuvos epochas – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvą. Tai labai gražus ir nepaprastai simboliškas akcentas“, - apie prezidentą pasakojo jis.
A. Antanaitis nurodė, kad net ir dabar į biblioteką atvykęs prezidentas stengiasi atsisėsti taip, kad galėtų matyti Prisikėlimo bažnyčią. Tai liudija apie jo ryšį su Lietuva ir asmeninius išgyvenimus, apimančius beveik visą šalies 20 amžiaus istoriją.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
