Kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir pardavimo vaistinėse duomenys rodo, kad 2010 m., pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį, mažėjo ne tik pacientų ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, bet ir vieno kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Taip pat nustatyta, kad gyventojai sutaupo pirkdami ir nekompensuojamuosius vaistus. Tokie akivaizdūs nuosekliai įgyvendinamos vaistų politikos rezultatai. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija, tęsdama veiklą vaistų piginimo kryptimi, rengia priemones, užtikrinsiančias nenutrūkstamą saugių vaistų tiekimą.
Taupo ir valstybė, ir pacientai
Nuo 2009 m. įgyvendinamas „Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo planas“ jau duoda apčiuopiamus rezultatus. Įgyvendinus šio plano priemones 2010 – 2011 m. įvyko esminis lūžis vaistų rinkoje – pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį pradėjo mažėti kompensuojamų ir nekompensuojamų vaistų kainos ir pirmą kartą buvo imtasi priemonių ne tik mažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidas, bet ir gyventojų priemokas už kompensuojamuosius vaistus bei nekompensuojamų vaistų kainas. Ypač svarbu tai, kad sutaupyti buvo galima tik dėl to, kad mažėjo vaistų kainos, nes augantis išrašytų receptų skaičius patvirtina, kad visi pacientai gavo reikalingą gydymą.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, praėjusiais metais pacientams išrašyta 11 641 211 kompensuojamųjų vaistų receptų, tai yra – 2,3 proc. daugiau nei 2009 m. Nepaisant augančio receptų skaičiaus, ir gyventojai, ir valstybė kompensuojamiesiems vaistams išleido gerokai mažiau lėšų. Vidutinė vieno recepto suma sumažėjo 8,3 proc., o PSDF 2010 m. kompensuojamiesiems vaistams išleido beveik 43 mln. Lt mažiau negu pernai. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo net 22,6 proc. ir per metus gyventojai sutaupė net 48,5 mln. Lt. 2011 m. šie skaičiai dar įspūdingesni – prognozuojama, kad valstybės išlaidos lyginant su 2009 m. bus mažesnės apie 66 mln. lt, o gyventojai sutaupys apie 57,6 mln. lt.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo duomenis, nekompensuojamų vaistų kainos nuo 2010 m. gegužės mėnesio, kai buvo įvestas nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimas ir vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti kainas, sumažėjo 10 proc. Tai reiškia, kad per metus pirkdami nekompensuojamus vaistus gyventojai sutaupė iki 30 mln. Lt.
Naujos priemonės – efektyvios
Kainų mažėjimą lėmė kelios pagrindinės „Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plano“ priemonės. Visų pirma 2010 ir 2011 metų kompensuojamųjų vaistų kainynai parengti pagal naują vaistų grupavimo bazinei (valstybės kompensuojamai) kainai nustatyti tvarką, pradėtas taikyti reikalavimas generinių vaistų gamintojams deklaruoti kainas. Vien šios priemonės laido sumažinti PSDF išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažinti daugiau negu 6 proc., paciento priemokas apie 23 procentus, PSDF biudžeto išlaidos 2011 m. I pusmetį, palyginus su 2010 m. I pusmečiu, sumažėjo apie 7 proc., paciento priemokos per tą patį laikotarpį apie 8 proc.
Kadangi gyventojai neretai skundžiasi nekompensuojamųjų vaistų kainomis, Sveikatos apsaugos ministerija, nepaisydama pasipriešinimo, ėmėsi reguliuoti šių vaistų kainas. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti – jau 2010 m., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams ir pradėjus riboti nekompensuojamųjų vaistų antkainius, jų kainos sumažėjo apie 11 proc. Siekiant, kad vaistų kainos ir toliau mažėtų, pradedamos vykdyti derybos su nekompensuojamųjų vaistų gamintojais dėl šių vaistų kainų mažinimo.
Siekiant užtikrinti vienodas galimybes pacientams ir vienodas verslo sąlygas vaistinėms, 2010 m. buvo patvirtinta nuolaidų paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir MPP apskaičiavimo ir taikymo tvarka. Dabar nuolaida paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistą ar medicinos pagalbos priemonę nustatytu laikotarpiu taikoma visose Lietuvos vaistinėse ir ja gali pasinaudoti visi gyventojai. Iki šios tvarkos įsigaliojimo nuolaidas paciento priemokai gamintojai taikė tik tam tikroms asmenų grupėms arba nuolaidos buvo taikomos tik kai kuriose vaistinėse.
Taip pat nuo 2010 m. galioja reikalavimas vaistus išrašyti bendriniu pavadinimu. Atsiradus galimybei vaistinių kainų monitoriuose matyti visus tos pačios veikliosios medžiagos tik skirtingų gamintojų vaistus, pacientai gali rinktis vaistą pagal kainą. Nauja receptų rašymo tvarka leido sumažinti vidutinį paciento priemokos dydį nuo 18,80 Lt 2009 m. iki 14,20 Lt 2010 m. 2011 m. pirmą pusmetį priemoka sumažėjo net iki 12,97 Lt. Akivaizdu, kad vidutiniškai paciento priemoka sumažėjo daugiau nei 30 proc.
Pacientas gali rinktis vaistą pagal kainą
Pacientų galimybės rinktis, taupyti pinigus ypač padidino 2010 m. įsigaliojęs reikalavimas vaistinėms prieš išduodant kompensuojamąjį vaistą ar kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę (MPP), gyventojui skirtame kompiuterio monitoriaus ekrane pateikti gerai įskaitomą informaciją apie reikalingo vaisto ar MPP mažmeninę kainą, valstybės kompensuojamąją dalį, paciento priemoką. Be to, monitoriaus ekrano pirmoje eilutėje privalu nurodyti tą kompensuojamą vaistą ar MPP, už kurį pacientas turi mokėti mažiausią priemoką. Žinoma, jei žmogus nori pirkti vaistą, kurį vartoti įpratęs, jis gali jį pirkti nekreipdamas dėmesio į priemokos dydį, nes pirkti pigiausią vaistą nėra privaloma, tai tik papildoma pasirinkimo galimybė. Brangiau – nebūtinai geriau, nes gali būti, kad ta pati veiklioji medžiaga, įeinanti į skirtingų gamintojų vaistų sudėtį yra pagaminta toje pačioje gamykloje.
Monitorius (nuotr. Organizatorių)
Jei žmogus perka receptinį nekompensuojamąjį vaistą, monitoriuje jam bus patekti visi analogai nuo pigiausio iki brangiausio apatinėje eilutėje, nurodant konkrečios vaistinės siūlomą kainą.
Monitorių atsiradimas vaistinėse leidžia pačiam pacientui kontroliuoti savo išlaidas. Žinoma, vaistą skiria gydytojas, tačiau rinktis tos pačios veikliosios medžiagos preparatą pagal kainą ir gamintoją gali pats pacientas.
Sveikatos apsaugos ministerija siekia apriboti vaistų gamintojų įtaką specialistams skiriant gydymą vaistais, užtikrinti, kad gydytojai pacientams skirtų visą savo darbo laiką. Todėl reglamentuota vaistų reklamuotojų vizitų į gydymo įstaigas tvarka. Nustatyta, kad informacija apie reklamuojamus vaistus gali būti teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančiuose reklaminiuose renginiuose, ir uždrausti vaistų reklamuotojų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistais jų darbo laiku, skirtu pacientams priimti.
Užtikrinamas nenutrūkstamas vaistų tiekimas
Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą, savalaikį ir saugų vaistų tiekimą į Lietuvą, skatinamas lygiagretus vaistų importas, numatoma sudaryti galimybes tiekti vaistus nelietuviškomis pakuotėmis bei parengti ir patvirtinti gydymo neregistruotais naujoviškais vaistais programų vykdymo tvarką.
Skatinant lygiagretų vaistų importą, Farmacijos įstatyme atsisakyta jį ribojusių nuostatų, nustatytos palankesnės sąlygos lygiagrečiai importuoti generinius vaistus, kurių kainos dažniausiai yra mažesnės. Vaistų lygiagretaus importo reikalavimų palengvinimas skatina vaistų kainų konkurenciją, leidžia įvežti daugiau pigesnių vaistų.
Siekiant spręsti vaistų tiekimo problemas, numatoma siūlyti priemones, leisiančias tam tikrais atvejais tiekti vaistus nelietuviškomis pakuotėmis. Parengtas Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma suteikti teisę sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotai institucijai laikinai leisti tiekti vaistus nelietuviškomis pakuotėmis, kai nėra galimybės jų pakeisti kitais registruotais vaistais, esančiais rinkoje lietuviškomis pakuotėmis. Taip pat siūloma įstatymu įgalioti sveikatos apsaugos ministrą patvirtinti vaistų kriterijus, kurie galėtų būti ženklinami laikantis supaprastintų ženklinimo reikalavimų. Šios priemonės leistų operatyviai spręsti vaistų tiekimo sutrikimus, kurie pasitaiko, kai gamintojas sustabdo ar nutraukia vaisto gamybą ir jo gamintą vaistą skubiai reikia pakeisti kito gamintojo preparatu, arba, kai gamintojas neturi galimybės patiekti Lietuvos rinkai reikiamo kiekio lietuviškų pakuočių.
Siekiant gerinti naujoviškų vaistų, būtinų sunkiomis ligomis sergančių ligonių gydymui, prieinamumą, numatoma parengti ir patvirtinti gydymo neregistruotais naujoviškais vaistais programų vykdymo tvarką. Ši tvarka rengiama vadovaujantis Reglamento (EB) 726/2004 83 straipsniu, kuriuo valstybėms narėms suteikiama teisė leisti vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotus vaistus, kurie vėliau būtų registruojami taikant centralizuotą registraciją, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje.
Užs. nr.1701
