Nors tam tikri rytiniai vaiko skundai gali pasirodyti tik kaip atsikalbinėjimas ar net apsimetinėjimas, gydytojo prof. Liutauro Labanausko teigimu, taip yra toli gražu ne visada. Jis konstatavo, kad prasidėjus mokslo metams dėl įvairių pilvo skausmų į specialistus besikreipiančių vaikų padaugėja kelis kartus.
Gydytojo aiškinimu, tai dažniausiai yra funkcinio pobūdžio skausmai, o ypač ši problema paliečia mažesnius vaikus, kažkur 1–4 klasių moksleivius. Vis tik jis nesiūlė dėl vaiko savijautos skubėti kaltinti mokytojų ar mokyklos tvarkos, bet suvokti, kad tiesiog vaikas į kažką taip reaguoja, o to išraiška – štai tokie fiziologiniai simptomai.
„Nusiraminti dėl to nereiktų, vaikui vis tiek skauda, bet reikėtų paieškoti priežasties“, – kalbėjo vaikų gastroenterologas „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Skausmus skirsto į dvi grupes
L. Labanausko aiškinimu, minėtieji skausmai dažniausiai skirstomi į dvi grupes – kai jie paskatinami aplinkos, stresinių situacijų, ir kai jie atsiranda dėl vaiko pasipriešinimo vienam ar kitam procesui. „Vienas dalykas yra stresiniai skausmai, kai kažkokiu būdu vaiką paveikė aplinka. Jam tiesiog kažkas nepatiko, o mažiems vaikams 90 proc. visos tokios reakcijos pasireiškia pilvo skausmais. Vėliau, maždaug nuo 9 metų, ypač mergaitėms, prasideda širdies skausmai, dar vyresniems – galvos skausmai.
Kitas dalykas, jei tokia reakcija yra dėl paties vaiko pasipriešinimo šiam procesui, kad jis turi eiti į mokyklą, keltis ryte, nuėjęs ten negalės elgtis taip, kaip darželyje. Ši vaikų dalis nenori pasiduoti drausmei ir jie gudrauja. Jis žino, kad jei skųsis pilvo skausmu, gaus kokių išlygų“, – pasakojo profesorius.
Jis skubėjo pridurti, kad tėvams niekaip neišeis atskirti, ar tai yra tikras, ar apsimestinis skausmas, ypač jei tai bus vienkartinis nusiskundimas.
„Tačiau jei kokią savaitę jie tą pastebės, galės pamatyti, kad tokia reakcija sutampa su kažkokia priežastimi. Pavyzdžiui, vaikui reikia eiti į mokyklą, jis atsikelia žvalus, viskas gerai, tik pradeda siautis batus ir sako, kad skauda pilvą. Jei turėtume lėtinius funkcinius skausmus, taip nebūna. Vaikai tikrai nesimuliuoja, jie išties jaučia diskomfortą, bet nėra tokio metodo, kuris leistų nustatyti, kad tas vaiko jausmas yra skausmas. Iš esmės reikėtų sakyti, kad jam yra nemalonus jausmas“, – aiškino gydytojas.
Paklaustas, kaip tokiu atveju elgtis tėvams, L. Labanauskas patarė pirmiausia neparodyti, kad yra labai baisu, jog vaikui suskaudo pilvą: „Visai į tai nekreipti dėmesio būtų blogai, tai gali sukelti priešingą reakciją – vaikas gali užsiverti, nepasisakyti kitais atvejais. Tiesiog reiktų bandyti sumažinti to pilvo skausmo reikšmę.
Kitas dalykas – jei tas stresas yra sukeltas aplinkos, jau nuėjus į mokyklą. Tada reikėtų pasidomėti, kas ten vyksta. Gal yra kokia problema – klasėje kas skriaudžia, vaikas jų bijo, nenori dėl to prisipažinti. O jam stresą kelia vien žinojimas, kad tie bendraklasiai bus mokykloje.“
Kaip nepraleisti rimtos problemos?
Pasiteiravus, ar po tokiais vaiko negalavimais negali slypėti ir rimtos sveikatos problemos, gydytojas teigė, kad tą galima įžvelgti atidžiai stebint tam tikrus dėsningumus.
„Jei būtų rimtas dalykas, turėtų atsirasti ryšys su kažkuo kitu, kas sąlygota ne socialinių veiksnių, mokyklos ir panašiai. Tarkime, vaikas ryte atsikėlęs sako, kad skauda pilvą, mes nukreipėme jo dėmesį nuo to, vaikas pavalgė pusryčius ir normaliai eina į mokyklą. Čia jau yra signalai – kad vaikui yra kažkokie rytiniai pilvo skausmai“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Jei pastebima, kad užvalgius tie skausmai vaikui praeina, tokie požymiai gali būti susiję ir su refliuksu. Be kita ko, tai gali būti ir dėl specifinės vaiko anatomijos.
„Vaikai turi nesuaugusią diafragmą, jų skrandis yra patrauktas į viršų, nes turi santykinai trumpesnę stemplę. Vaikai iki 12 metų turi vadinamąjį atviro butelio fenomeną, kadangi skrandis patemptas į viršų, sfinkterio kaip tokio nėra“, – aiškino gastroenterologas.
To pasekmė – jei vaikas pusryčiauja labai trumpai, viską susimeta į burną, tingi kramtyti, viskas, kas papuolė ant liežuvio šaknies, iškart nueina į skrandį.
„O tada dažniausiai per antrą pamoką jau skrandžiui apsukus viską, kadangi maistas buvo neparuoštas, o skrandis dantų neturi, tai jis tai atmeta atgal tam, kad vaikas sukramtytų. Vaikas tada atryja maistą ir kramto. Ir dėl to kyla daug problemų. Po tokių kelių atvejų vaikas jau pas mane stovi. Bet ar čia yra liga? Tai fiziologija. Dalis šių vaikų visiškai be jokios patologijos gali turėti pilvo skausmus“, – sakė L. Labanauskas ir pridūrė, kad dėl to vaikams būtina duoti atitinkamai paruoštą maistą.
Koks maistas netinka iki 12 metų?
Paklaustas, kokio maisto tokiems vaikams šiukštu negalima valgyti, gydytojas griežtų rekomendacijų nepateikė, tačiau pabrėžė, kad suvokiant organizmo fiziologiją vaikui reikėtų pasiūlyti ne sumuštinį, o košių, smulkiau supjaustyto maisto.
„Vaikams valgyti tinka viskas, tokio amžiaus jie jau pakankamai dideli, vienintelė problema – minėtas atviro butelio efektas. Kitas dalykas – vaikas turi pieninius dantis, jų yra 20 ir jie yra silpnesni nei nuolatiniai. Tai – dar viena priežastis kodėl tokį maistą kaip sumuštinis jis nuris nekramtęs“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, vaikams iš esmės netinka tie patys maisto produktai kaip ir suaugusiems. Visų pirma tai skrandžio gleivinę dirginantys produktai, pavyzdžiui, turintys acto – visi padažai, majonezai ir pan. Taip pat netinka įvairios aštrios medžiagos.
„Trečias dalykas – daug aktyvių medžiagos turinčios daržovės, pavyzdžiui, žalias česnakas, svogūnas, ypač laiškai. Tai nėra blogas maisto produktas, bet jei to vaikui duosi labai daug, skrandis gali į tai sureaguoti kaip į vietinį dirgiklį. Gali atsirasti dėl to ne tik skausmai, bet ir pykinimas, vėmimas. Taip pat netinka ne iki galo prinokę vaisiai ir pan.
Pasak gydytojo, jei vaikas iki 5 metų neišmokomas teisingai valgyti subalansuoto maisto, vėlkiau jis to nebemokės. „Tai yra tėvų reikalas. Vaikai gi nori eiti lengvesniu keliu – su savo 20 nestiprių dantų nenori kramtyti mėsos, kramtyti daržovių. Jam geriau įmesti blynelį, kuris nuslysta ir viskas. Pats blynelis kaip ir nėra problema, bet tai – angliavandenių bomba.
Kol vaikas 5 metų, jis to nejaučia. Bet po to jis pradeda maitintis vien angliavandeniais, nes jo organizmas taip pripratęs. O koks dabar mėgstamas angliavandenis, kuris dar ir skanus, ir gali valgyti prie kompiuterio? Taigi traškučiai“, – sakė prof. L. Labanauskas.
Taip pat iki 12 metų visiškai nerekomenduoja gerti kavos. Kava normalus gėrimas, bet ką ji daro – stipriai varo tulžį. Ką mes turime – atviro butelio fenomeną, išvarytą tulžį, kuri negauna tiek maisto, kuris galėtų ją „surišti“. Taip atsiranda dvigubas refliuksas, tada jau turime problemą. Labai saldi arbata, kiti saldūs gėrimai irgi sukelia tokius dalykus“, – pridūrė jis.
Anot gydytojo, dėl šios priežasties ir duoti vaikui kavos be kofeino – ne sprendimas: „Pagrindinė problema, kodėl vaikams iki 12 metų nerekomenduojama vartoti kavos, – ne kofeinas, o vaiko virškinimo sistemos ypatumai.“
