Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuviai jau tvarko artimųjų kapus
Vilnietė Inga kartu su dukra tvarko savo mamos kapą.
„Ruošėmės Vėlinėms“, – sako Inga.
Kaip ir kasmet, artimo žmogaus kapą puošia gyvomis gėlėmis.
„Mes viržius sodinam, nes jie nebijo šalčio. Ir ne sausas gėles, bet tik gyvas“, – dalinasi vilnietė Inga.
Prie kitos kapavietės – seserys senjorės Reda ir Dalia, ir joms talkinantis brolis Kęstutis kapą taip pat gyvomis gėlėmis papuošia.
„Gyvas ir neryškiaspalves, kaip dabar yra tas popsas. Džiovintų… nu gražios, bet ką daryti, kad jos visai netinka kapams“, – sako Dalia.
„Pasižiūrėkit, kaip atrodo, kaip šiukšlynai po didžiųjų švenčių. – Netinka jums? – Netinka“, – sako sesė Reda.
Vėlinių gėlių puokščių tendencijos
Gėlių puokštes kuriantys verslininkai vos spėja suktis. Iki Vėlinių likus dviem savaitėms, paklausa puokštėms ir su gyvais augalais, ir su dirbtiniais, kaip jie sako, išaugo. Šiemet žmonės labiau gręžiasi į natūralumą. Tad net ir dirbtiniai žiedai turėtų, kaip sako floristai, kuo labiau panašėti į tikrus.
„Poreikis to natūralumo, nepaisant to, kad tai yra dirbtinės gėlės, ieško kažko natūralaus, gražaus, lengvo. Šiais laikais, kaip žmonės natūralumą mato, tai netaisyklingos formos, galbūt, kurios atsikartoja ir gamtoje. Kaip lauko gėlių pieva, toks lengvumas“, – pasakoja „Gėlių gaublio“ vadybininkė Evelina Bardiševičė.
Nebelieka puokštėse, kaip pastebi floristė, Vilniaus krašte taip pamėgtų vadinamų rėkiančių spalvų gėlių. Jos savo populiarumą jau po truputį praranda. Tinka žmonėms tik tai, kas arčiau gamtos. Ir pastebėjo puokščių kūrėja, kad atsiranda nauja mada – žmonės ieško originalumo.
„Žmonės ateina net su nuotraukomis kapo, kad pritaikyti prie jų plytų, prie paminklo kažkokią puokštę. Ir kiekvienas turi savo viziją – vienas nori gėlių, kitas kažkokios žalumos. Kas nori pailgos, o kas nori apvalesnės puokštės“, – atskleidė „Gėlių gaublio“ floristė Lilija Mitlevič.
Vėlinių puokštės brangesnės nei pernai
Floristė sako, kartais žmogus nori itin kuklios, o kartais gerokai didesnės puokštės. Ir pasiruošę mokėti už tokias nepigiai. Moteris prisimena brangiausiai kainavusį savo darbą.
„Apie penkis šimtus. – Puokštė? – Puokštė. – Didumu ji išsiskyrė? – Didumu ir šiaip kokybiškos gėlės buvo. Brangios, kokybiškos gėlės“, – prisimena Lilija.
Kad ir kokios gėlės ar puokštės, dažnas kalbintų žmonių šiandien pastebėjo, šiemet prieš Vėlines gėlės truputį brangesnės.
„Maždaug penkiasdešimt centų“, – neslepia vilnietė Inga.
Kai kurie prekybininkai neslepia, ne tik gyvos, bet ir dirbtinių puokščių kompozicijos kainuoja brangiau, mat pabrango ir medžiagos joms kurti
Didesnės puokštės kainuoja dešimčia procentų brangiau nei pernai, o mažesnės keliais procentais. Tiems, kas nenori ar negali išlaidauti, etnologai žeria patarimų.
„Galime papuošti mūsų klevo lapo puokštėmis, kankorėžiais, kaštonais, sukurti tas puokštes iš tų gamtinių medžiagų, kurios mums yra savos, kurios mums yra natūralios. Ir vėlgi, jeigu vėjai ar kas iš niokos ar išdraskys, tai neatrodys kaip šiukšlės. O galime tiesiog palikti ir obuolį ant kapo, mat mūsų protėviai vėlėms dar ir vaišių nunešdavo“, – pataria etnologė Asta Valiukevičienė.
Kartais, kaip sako etnologė, užtektų tiesiog uždegti vieną žvakelę. Svarbu prisiminti išėjusius, o nenukrauti kapų gėlėmis ar žvakėmis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
