Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pranešimo apie tragediją vakar sulaukta apie 18 val., į įvykio vietą išsiųstos gausios gelbėtojų pajėgos.
Aiškėja, kad nuo lieptelio į vandenį įšokęs paauglys iš karto paniro po vandeniu. Kartu su juo buvo dar du nepilnamečiai – jie liko ant kranto. Vaikai esą net neturėjo telefono – gelbėtojus iškvietė nelaimę pamatę netoliese gyvenantys žmonės.
Anot liudininkų, paauglys veikiausiai norėjo išsimaudyti, tačiau greičiausiai jis net nemokėjo plaukti. Prie lieptelio – kelių metrų gylis.
Atvykę gelbėtojai 15-mečio kūną rado ne iš karto, kūnas aptiktas kiek toliau nuo lieptelio.
Saugus elgesys vandenyje
Skaudžia tragedija prasidėjęs maudymosi sezonas – priminimas, kaip svarbu atsargiai elgtis prie vandens telkinių ir juose maudantis.
Anksčiau pagrindinėmis saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis dalijosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Specialistai pataria:
1. Įvertinkite savo įgūdžius – jei nemokate plaukti, laikykitės arčiau kranto.
2. Rinkitės gelbėtojų prižiūrimas vietoves arba specialiai įrengtas maudyklas, neplaukite toli.
3. Vandens pramogoms rinkitės šviesųjį paros metą.
4. Prieš lipdami į vandenį, susipažinkite su vandens telkiniu, jį apžiūrėkite, į vandenį lipkite labai atsargiai.
5. Nepalikite vaikų vienų vandens telkinyje ar šalia jo.
6. Nelipkite į vandenį jam žydint, kai jis yra dumblinas, putotas. Nesimaudykite ten, kur gausi vandens augalija.
7. Saugokitės bangų, srovių, duobių ir kitų kliūčių vandenyje.
8. Nelipkite į vandenį smarkiai įkaitę, apsvaigę, sirgdami ar pavargę, pilnu skrandžiu.
9. Stebėkite orų sąlygas, nesimaudykite žaibuojant, net jei audra yra gana toli nuo jūsų.
10. Nebūkite vieni – nutikus nelaimei, šalia esantis žmogus gali pagelbėti.
Ekspertai taip pat mokina, kaip atpažinti pavojų vandens telkiniuose. Pirmiausia, jei ragina stebėti vandens paviršių.
Jei vanduo sudrumstas, jis yra tarsi povandeninio dugno atspindys. O pastovus kunkuliavimas ar sūkuriai dažniausiai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar įvairių kliuvinių.
Taip pat derėtų stebėti vandens spalvą. Jei ji yra tamsesnė, vadinasi toje vietoje gali būti giliau arba būti duobių ar kitų dugno nelygumų. O pavojingos vietos būna pažymėtos informaciniuose stenduose, vėliavomis arba plūdurais.
Vertėtų stebėti ir vandens augaliją. Meldų-nendrių juosta žymi 2 metrų gylį, o lelijos gali augti ir 4 metrų gylyje.
Stebėti reikia ir bangas. Stipriai ir tvarkingai lūžtančios bangos reiškia, kad toje vietoje dugnas yra lygus, o jei bangos susilieja, lūžio vietų nesimato, dugne pasislėpusi duobė.
Kaip elgtis skęstant?
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kaip elgtis pradėjus skęsti, pasakojo Palangos ir Šventosios gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Prasidėjus skendimui, skęstančiajam svarbu šauktis pagalbos, nepanikuoti, neišeikvoti visų jėgų.
„Skęstančiam reikia šauktis pagalbos ir stengtis kuo ilgiau laikytis ant vandens. Jeigu jis pavargo, įkvėpti oro, nepanikuoti.
Pirmoje eilėje negali būti jokios panikos. Jeigu žmogus panikuoja ir pradeda iš visų kapstytis, bristi į krantą prieš srovę, jis pavargs, nuskęs, gali sutraukti mėšlungis.
Mes visą laiką rekomenduojame labai ramiai, kiek įmanoma maksimaliai laikytis ant vandens paviršiaus ir pamažu bandyti pasiekti krantą, neskubėti.
Kai srovė pagauna žmogų, jis pradeda blaškytis, išnaudoja visas savo jėgas ir nebepajėgia grįžti į krantą“, – kalbėjo Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas J. Pirožnikas.
Kaip suprasti, kad žmogus skęsta?
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Ernesto Butvilo teigimu, jei žmogus ir nesišaukia pagalbos, paprastai gana akivaizdžiai matosi, jog jis skęsta.
O tai išduoti gali panikos sukeliami padriki ir nevalingi judesiai – rankos maskatavimai, žiopčiojimas bei, žinoma, pasikartojantys galvos panirimai po vandeniu.
E. Butvilo teigimu, pamačius skęstantįjį, svarbu žinoti, jog patys pirmi gelbėjimo veiksmai yra patys svarbiausi. Tačiau prieš mėginant gelbėti skenduolį, būtina įvertinti ar esate pajėgus tą padaryti, kadangi kitaip rizikuojama nuskęsti ir pačiam. Tad tokiu atveju, geriau kviesti pagalbą.
Be to, daugelis mano, kad jei žmogus vandenyje ima šaukti, jog skęsta ir jam reikia pagalbos, būtina tuoj pat skubėti gelbėti. Tai ne visai tiesa.
Anot ilgamečio ugniagesio gelbėtojo Artūro Petrovo, aiškiai ištarti žodžiai (pavyzdžiui, „gelbėkit“) rodo, kad žmogus dar laikosi. Mat vien ištarti žodį iš kelių skiemenų reikia įkvėpti pakankamai oro ir sukaupti jėgų.
„Tam, kad išrėktų „gelbėkit“, žmogus kaip per solfedžio pamoką turi nusiraminti, lėtai įkvėpti orą, sugalvoti tą žodį ir lėtai iškvepiant jį pasakyti. O vandenyje kaip šuo kvėpuoji, dar vandens pateko į akis, į burną, kosėji. Neįmanoma“, – pažymi A. Petrovas.
Viskas kitaip, jei skęstantysis šaukiasi pagalbos, bet girdimi tik neaiškūs garsai. Šie požymiai, pasak ugniagesio gelbėtojo, rodo, kad laiko padėti yra labai mažai.
„Jeigu žmogus rėkia „gelbėkit“, reiškia jūs turite mažiausiai 2–5 minutes paskambinti 112, pasakyti tikslų adresą, privažiavimo vietą, orientyrą. <...> Nes jeigu žmogus rėkia tokiais skiemenimis, vadinasi, jis puikiai laikosi ant vandens.
Jeigu jis nerėkia, o tik burbuliuoja, tada mes turime keliolika sekundžių“, – teigia A. Petrovas.
Ką daryti pamačius skęstantį žmogų?
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pamačius skęstantį žmogų, specialistai rekomenduoja laikytis šios taisyklės – bandykite pasiekti arba kažką numeskite įsikibti, tačiau jokiu būdu nepulkite paskui.
Amerikos Raudonojo Kryžiaus organizacijos teigimu, jei eisite į vandenį padėti į bėdą patekusiam žmogui, galite taip pat nuskęsti.
Vietoj to stenkitės skęstančiajam duoti plūduriuojantį įtaisą arba surasti daiktą, kuriuo būtų galima jį pasiekti ir ištraukti iš vandens. Jei skęstantįjį reikia ištraukti iš vandens, saugu prieiti iš nugaros, kad jis nepatrauktų gelbėtojo į vandenį.
Kuo greičiau įspėkite pagalbos tarnybas ir netoliese esančius gelbėtojus. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą, taip padidinsite tikimybę išgyventi, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Reikėtų įvertinti, ar nukentėjusysis neturi antrinio skendimo požymių, kuris pasireiškia, kai į plaučius patenka vandens, galinčio sukelti uždusimą po kelių valandų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
atsiprasome, siuo metu specialistai pietauja, prasome pabandyti veliau....
