Turistus iš viso pasaulio traukiantis Maču Pikču miestas turi daugybę paslapčių, bet kai kurios iš jų jau atskleistos. Tinklalapis nationalgeographic.com skelbia 10 mitų apie šį miestą, kurių jūs tikriausiai nežinojote.
1. Maču Pikču nėra prarastas inkų miestas
Kai 1911 metais keliautojas Hiramas Binghamas III Andų kalnuose netikėtai aptiko įstabųjį Maču Pikču, iš tikrųjų, jis ieškojo visai kito miesto, kuris buvo vadinamas Vilkabamba (Vilcabamba). Tai buvo slaptoji sostinė, kurioje inkai apsigyveno slėpdamiesi nuo ispanų konkistadorų, atvykusių į Pietų Ameriką 1532 m. Laikui bėgant apie Vilkabambą imta kalbėti kaip apie Dingusį inkų civilizacijos miestą. Didžiąją savo gyvenimo dalį H. Binghamas tikėjo, kad Maču Pikču ir Vilkabamba yra vienas ir tas pats miestas ir teorija nebuvo paneigta iki pat jo mirties, 1956 metų. Dabar teigiama, kad tikroji Vilkabamba kadaise buvo pastatyta maždaug 80 km į vakarus nuo Maču Pikču. Naujausių tyrimų rezultatai verčia abejoti, ar Maču Pikču kada nors buvo dingęs ir visiškai apleistas. H.Binghamui atradus Maču Pikču, jame gyveno trys ūkininkų šeimos.
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
2. Maču Pikču „aplanko“ žemės drebėjimai
Akmenys, iš kurių pastatyti nuostabūs Inkų imperijos pastatai, yra sutvirtinti nenaudojant jokios cementinės medžiagos. Jie buvo tiesiog iškalti ir sudėti taip tiksliai, kad tarp jų nepavyktų įkišti nė kreditinės kortelės. Be estetinės funkcijos, Maču Pikču statinių konstrukcija pasižymi ir kitais inžineriniais privalumais. Peru – seismiškai aktyvus kraštas. Tiek sostinė Lima, tiek Kuskas (Cusco) kadaise po žemės drebėjimų virpesių buvo sulyginti su žeme. Ne išimtis ir Maču Pikču, kuris pastatytas įsikūręs taip pat seismiškai aktyvioje zonoje. Sakoma, kad prasidėjus žemės drebėjimui, inkų statinių akmenys pradeda „šokti“ – jie juda pagal virpesius, o šiems nurimus, sugrįžta į savo vietą. Jei ne šis statybos metodas, dauguma žinomiausių Maču Pikču pastatų, kaip manoma, jau seniai būtų sugriuvę.
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
3. Didžioji dalis Maču Pikču yra nematoma
Nors inkai garsėjo įspūdingais gynybiniais akmenų pylimais, ne mažiau pažangūs buvo ir jų civilinės inžinerijos projektai. Inkų architektūros šedevrai atrodo dar įspūdingiau turint omenyje, kad jie buvo pastatyti nesinaudojant geležiniais įrankiais, ratais, naminių gyvulių jėga. Maču Pikču miestas buvo tiesiog iškaltas kalnų masyve tarp dviejų neaukštų viršukalnių. Inžinieriaus Kennetho Wrighto teigimu, maždaug 60 proc. Maču Pikču statinių buvo po žeme. Didžiąją požeminių statinių dalį sudaro gilūs pastatų pamatai ir drenažo tikslu naudotos susmulkintos uolienos.
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
4. Į paslaptingąjį miestą galima patekti per griūvėsius
Kelionė į Maču Pikču žada gausybę įvairiausių, beje, nepigių dalykų. Traukinio bilietas vienam asmeniui iš Kusko miesto gali kainuoti daugiau kaip 100 JAV dolerių. Tiesa, kelionė automobiliu pavojingais kalnų serpantinais į 600 metrų aukščio šlaitą ten ir atgal kainuoja tik 14 JAV dolerių. O fiziškai stipriems keliautojams, turintiems laiko ir jėgų niekas neuždraus į paslaptingąjį inkų miestą užkopti pėsčiomis – tai nekainuos nė cento. Įėjimo į Maču Pikču kaina – 43 JAV doleriai. Energinga kelionė pėsčiomis stačiu kalnų keliu, kuris didžia dalimi sutampa H.Binghamo pasirinktu kopimo maršrutu, trunka maždaug 1,5–2 val, kite vertus, fizines pastangas tikrai atpirks kerintys kalnų ir Maču Pikču vaizdai.
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
5. Čia yra slaptas muziejus, kurio niekas nesuranda
Keliautojus, kurie nacionaliniuose parkuose paprastai įpratę rasti informacinių stendų apie lankomą vietovę ir jais vadovautis, Maču Pikču dažnai šokiruoja, nes apie senąjį miestą nėra jokios turistinės informacijos. O daugelį atsakymų į rūpimus klausimus apie inkų statybų inžineriją ir jos paskirtį galima rasti muziejuje „Museo de Sitio Manuel Chávez Ballón“ (įėjimas kainuoja 8 JAV dolerius) – čia informacija stenduose pateikiama anglų ir ispanų kalbomis. Kita vertus, tą muziejų iš pradžių dar reikia susirasti. Jis įsikūręs viename iš atokiausių Maču Pikču užkampių apylinkių. Turistai, radę šį muziejų sako, kad jis yra ilgo negrįsto kelio pabaigoje, greta Maču Pikču pamatų. Einant iš Aguas Calientes miestelio, kelionė iki muziejaus užtrunka maždaug pusvalandį.
6. Galite įkopti ne tik į vieną viršukalnę
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
Dar nespėjus išaušti istorinio miesto lankytojai entuziastingai išsirikiuoja prie Aguas Calientes miestelio autobusų stoties, ir tikisi, kad tądien į slaptąjį inkų miestą įžengs vieni pirmųjų. Klausiate kodėl? Tik 400 pirmųjų leidžiama įkopti į raganosio ragą primenančią Huajną Pikču (Huayna Picchu) žalią viršukalnę – būtent iš tos vietos nufotografuota dauguma Maču Pikču nuotraukų. Ir beveik nė vienam iš turistų nerūpi įsiropšti į priešingoje Maču Pikču pusėje esančią viršukalnę – Maču Pikču kalną. Jo aukštis – beveik 500 metrų, jis beveik dvigubai aukštesnis už Huajną Pikču ir nuo jo atsiveria dar įspūdingesnė panorama.
7. Mieste yra slapta šventykla
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
Jei netapote vienas iš paminėtų 400 laimingųjų, kuriems buvo lemta įkopti į Huajną Pikču, nenusiminkite, čia yra ir kitų jaudinančių veiklų. Būtinai pabandykite praeiti kiek šiurpoku takeliu į Mėnulio šventyklą, kuri pastatyta atokesnėje Huajnos Pikču pusėje. Ten aptiksite olą, kurioje ir buvo įrengta šventykla. Joje yra nišų, kurios, kaip manoma, kadaise buvo naudojamos mumijų laidojimui.
8. Maču Pikču mieste dar ne viskas atrasta
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
Jei tektų nuklysti kiek atokiau nuo centrinių Maču Pikču griuvėsių, bus nesunku pastebėti, kad besišakojantys šoniniai takai padengti storoku lapų sluoksniu. Jei žinotumėme kur jie veda, tikrai jums pasakytumėme. Kadangi „debesų miškas“ (taip vadinama gausi Maču Pikču flora) apželia itin sparčiai, visai gali būti, kad senojo inkų miesto apylinkėse gali būti dar neatrastų takelių ar griuvėsių. Ne per seniausiai turistams buvo atverta keletas tokių neseniai aptiktų ir sutvarkytų terasų.
9. Ypatinga miesto orientacija
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
Nuo tos akimirkos, kai į Maču Pikču įžengė H.Binghamas, įstabiojo miesto lankytojams kyla jausmas, kad natūralus Maču Pikču supantis kraštovaizdis yra ne mažiau svarbus už išlikusius senovinio miesto pastatų griuvėsius. Naujausių tyrimų rezultatai byloja, kad miesto geografinė padėtis ir svarbiausių statinių fizinė orientacija buvo parinkta atsižvelgiant į greta stūksančius paslaptingus kalnus. Strėlės formos akmens smaigalys Huajnos Pikču viršukalnėje nukreiptas pietų kryptimi (garsiojo Intihuatanos akmens link, už kurio stūkso Salkantajaus kalnas) – vienas iš labiausiai inkų kosmologijoje garbintų kalnų. Ypatingomis inkų kalendoriaus dienomis saulė teka arba leidžiasi už svarbių viršukalnių.
10. Maču Pikču lankomas piligrimų
Machu Picchu (nuotr. SCANPIX)
Italų archeoastronomas Giulio Magli neseniai iškėlė naują teoriją. Jis teigia, kad kelionė iš Kusko miesto į Maču Pikču buvo ritualinės paskirties, simbolizuojanti dangaus kelionę. Pasak legendos, ją kadaise atliko Saulės salą Titikakos ežere palikę pirmieji inkai. Užuot kopę Urubambos upės gerai žinomu ir pastebimu takeliu, pirmieji inkai pastatė nepraktišką, tačiau vizualiai pribloškiantį Inkų taką, kuris, anot G. Magli, dvasiškai paruošdavo piligrimus įžengti į Maču Pikču. Paskutinis piligriminės kelionės etapas baigdavosi kopimu prie Intihuatanos akmens – aukščiausios vietos pagrindinėje Maču Pikču miesto dalyje.
