Visai netrukus po įvykusių piršlybų iš įvykio vietos pradėjo plisti sužadėtuvių nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Ant vieno kelio priklaupęs D. Dirkstys iš pat pradžių tarė mylimajai, kad prieš visą Lietuvą nori paklausti jos svarbaus klausimo – ar ji galėtų jam sutvarkyti plaukus. Vis tik visai netrukus jis taip pat ištarė lemtingus žodžius: „<...> ir tapti mano žmona?“.
Išgirdusi šį klausimą O. Pikul nustebo ir visai netrukus atsakė „taip“, o vėliau pabučiavo savo mylimąjį. Arenoje tuo metu aidėjo plojimai ir džiaugsmo šūksniai.
Kritiški komentarai po O. Pikul ir D. Dirksčio sužadėtuvių nuotraukomis
Nors džiaugsminga akimirka, rodos, turėtų sušildyti gerbėjų širdis, vis tik palaikymą dėl sužadėtuvių ir reikšmingo žingsnio skleidė ne visi.
Socialiniuose tinkluose pasidalinus D. Dirksčio ir O. Pikul sužadėtuvių akimirkomis pasipylė ne tik sveikinimai – komentatoriai ėmė lieti ir neigiamas emocijas.
Vieni rašė, kad tai „totalus filmas“, kiti teigė, kad jie esą „kvailina Lietuvos liaudį“, bet „protingi suveda taškus į vietas“.
Atsirado ir tų, kurie ėmė kaltinti porą „marketingine kampanija“, kokios esą dar nebuvo Lietuvoje, atsakant į šiuos pasisakymus viename komentare buvo rašoma, kad „galėjo kažkokią kitą kampaniją sugalvoti“ ir teigė, kad „mokyklinukų juokeliai tokie būdavo“.
Kodėl pora visuomenei įdomi?
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichologu, portalo psichika.eu įkūrėju Edvardu Šidlausku pasiteirauti, kodėl visuomenė itin domisi D. Dirksčio ir O. Pikul santykiais ir nevengia kritikos porai.
Pasak jo, tiek poros paskelbimas apie draugystę, tiek vieši bučiniai scenoje, tiek piršlybos – visa tai žadina visuomenės smalsumą ir norą dalintis savo nuomone dėl vienos priežasties.
„Manyčiau, kad tai dažniau susiję ne su pačiais faktais, o su konkrečia asmenybe, šiuo atveju – Oksana. Ji kelia kontraversiškus jausmus, nes yra nuolat dėmesio centre ir tarsi scenoje, todėl neišvengiamai sulaukia kritikos“, – pasakojo pašnekovas, nurodydamas, kad D. Dirkstys taip pat pakankamai žinomas jaunesnių socialinių tinklų vartotojų tarpe.
Pasak jo, ne po vienu poros įrašu galima aptikti kritiškų komentarų, nes patys įrašus komentuojantys žmonės nėra patenkinti savo gyvenimu, tuo, kas juos supa.
„Tai gali būti pavydas, nusivylimas ar bandymas moralizuoti. Už tokios kritikos dažnai slypi noras sumenkinti kitą, kad pats žmogus pasijustų geriau ir kompensuotų savo nevisavertiškumo jausmą“, – pasakojo jis.
Susižadėjo Oksana Pikul ir Dominykas Dirkstys (nuotr. Instagram) Kodėl žmonės ryžtasi komentuoti įrašus?
Pasidomėjus, kodėl lietuviai taip drąsiai ryžtasi pilti purvą ant kitų komentaruose, E. Šidlauskas nurodė, kad neretai jie tai gali daryti anonimiškai, o dėl to jaučiasi saugūs.
Pasak jo, išsakyti kritiką į akis yra viena, tačiau šie žmonės renkasi jiems priimtinesnį būdą užgauti aplinkinius:
„Vienas svarbiausių veiksnių yra interneto anonimiškumas ir saugumo jausmas. Žmonės dažniausiai neišsako tokių minčių akis į akį, tačiau internete jaučiasi saugūs ir nebaudžiami.
Jie gali slėptis po pseudonimais, todėl sumažėja socialinė atsakomybė. Toks atstumas ir anonimiškumas „išjungia“ vidinį cenzorių ir leidžia pasireikšti sukauptam nepasitenkinimui, pykčiui ar agresijai.“
Pasak jo, tokie komentarai liudija apie asmens asmeninį nepasitenkinimą savo gyvenimu. Pasak jo, tokie žmonės renkasi ne spręsti savo problemas, jas nukreipti teigiama linkme, o komentuoti.
Anot E. Šidlausko, pasidaliję tokiais komentarais žmonės jaučiasi teisūs ir gyvenantys savo gyvenimą taip, tarsi jis būtų pavyzdys kitiems.
„Tokie komentarai gali trumpam suteikti pasitenkinimo ar net savotišką „atlygį“ (pavyzdžiui, per patyčias), tačiau ilgainiui jie nieko neišsprendžia ir paties žmogaus situacijos nepagerina“, – buvo rašoma įraše.
Kas gali padėti išspręsti šią problemą?
E. Šidlauskas pokalbio metu taip pat prašneko apie problemos sprendimo būdus. Anot jo, vienas iš jų – anonimiškumo mažinimas, o kitas – teisinė atsakomybė.
Prabilęs apie pirmąjį pašnekovas pasakojo, kad kai kurie Lietuvos portalai jau taiko šią sistemą – turi pateikti tam tikrus savo duomenis, o tai atbaido nuo agresyvių komentarų. Pasak jo, panaši sistema galėtų būti ir socialiniuose tinkluose.
„Taip pat svarbi gali būti teisinė atsakomybė. Įžeidžiantys, šmeižiantys ar neapykantą kurstantys komentarai gali būti vertinami kaip pažeidimai, už kuriuos taikomos sankcijos. Žinoma, patys portalai taip pat gali moderuoti turinį ir šalinti netinkamus komentarus.
Tam tikrais atvejais baudos taip pat gali turėti atgrasomąjį poveikį. Yra situacijų, kai pagal IP adresą galima nustatyti komentaro autorių, o už neapykantos kurstymą ar kitus pažeidimus žmonės sulaukia atsakomybės. Tai ypač aktualu, kai komentarai skatina smurtą ar daro realią žalą“, – sakė pašnekovas.
Nors būdų spręsti problemą – ne vienas, vis tik visiško patyčių panaikinimo E. Šidlauskas siūlė nesitikėti. Pasak jo, tokių neapykantos, agresijos kurstymo pavyzdžių mes esame turėję praeityje, tačiau dabar šie modeliai tapo pritaikyti dabartinėms dienoms.
„Patyčios egzistavo visais laikais ir yra tam tikra tamsesnė žmogaus prigimties dalis. Istoriškai žmones traukė net ir reginiai, kuriuose buvo šaipomasi iš kitų. Tai rodo, kad poreikis lyginti save su kitais ar net juos menkinti yra giliai įsišaknijęs.
Tačiau tai nereiškia, kad nieko nereikia daryti. Svarbu ugdyti sąmoningumą, atsakomybę ir skatinti žmones spręsti savo problemas konstruktyviai, o ne per kitų menkinimą“, – pasakojo jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
