Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi Dovilė, mirties dula yra žmogus, kuris padeda išgyventi skausmingą netektį artimojo netekusiems asmenims. Savo misijos pašnekovė neapleido ir šįkart.
Dalijamės su jumis itin atviru pokalbiu su mirties dula apie Jevgenijaus, jos bičiulio, netektį. Įdomu tai, kad Dovilė pasakojo, jog į šį atsisveikinimą atvykti dainuoti jos niekas nekvietė – ji vadovavosi vidiniu balsu ir reikšmingu sapnu, kurį susapnavo tą naktį, kai mirė žinomas sportininkas.
J. Šuklino mirties naktį – reikšmingas sapnas
Iš pat pradžių Dovilė padarė trumpą įžangą ir pasakojo, kad visuomet per atsisveikinimus ji dainuodavo lietuviškai, vėliau į savo repertuarą įtraukė lenkų kalba, tačiau likus keliems mėnesiams iki bičiulio Jevgenijaus netekties ji pradėjo atrasti įvairias rusiškas giesmes, kurias išsisaugodavo.
Pašnekovė pasakojo, kad tada dar nežinojo, ar apskritai laidotuvėse yra tokių giesmių poreikis, vis tik intuicija liepdavo nepraleisti jų pro akis.
„Žinia apie jo mirtį mane labai sukrėtė. Aš tą naktį susapnavau, kad esu morge ir verkiu prie Jevgenijaus kūno. Nemačiau jo viso, bet žinojau, kad esu prie jo. Aš labai stipriai raudojau, atrodė, kad visą vidų išverksiu, toks labai stiprus skausmas.
Jaučiau, kad jis irgi labai stipriai verkia. Kai prabudau, supratau, kad jam labai sunku, jis nebuvo pasiruošęs mirti.
Nors nemoku aiškinti sapnų, bet jį perskaičiau kaip prašymą padėti sunkioje būsenoje. Tuo metu dar atostogavau, tad paklausiau dukters, ar galėtume grįžti anksčiau iš atostogų, nes noriu nuvykti į laidotuves. Dukra patvirtino, kad galime“, – aiškino ji.
Tuomet Dovilė pasakojo, kad surašė dešimties dainų pavadinimus, kurios atrodė tinkamiausios, o mintimis paprašė Jevgenijaus išsirinkti tokias, kokių nori. Atsikėlusi ryte ir perklausiusi visas dainas iš naujo pašnekovė išsirinko penkias.
„Kadangi neturiu namuose spausdintuvo, ranka persirašiau visus tekstus. Čia nutiko keistas dalykas, nes staiga supratau, kad vis dar moku rašyti rusiškai, nors paskutinį kartą tai dariau mokykloje prieš daugiau nei trisdešimt metų.
Buvo jausmas, lyg kažkas vestų mano ranką. Jeigu kokio žodžio neprisimindavau, sustabdydavau įrašą ir užsirašydavau. Viskas ėjosi neįtikėtinai lengvai. Per porą valandų buvau pasiruošusi visas dainas, akordus ir visą programą“, – pastebėjimu dalijosi ji.
Dovilė dalijosi, kad aplankius dvejonėms dėl to, ar turėtų dainuoti per atsisveikinimą, ar ne, ji vis tik suprato, kad nedalyvauti atsisveikinime negali. Pašnekovė sakė, kad turėjo planą B, jeigu šeima būtų nesutikusi su jos dainavimu – pagerbti Jevgenijaus atminimą gėlėmis ir malda.
Šeima mirties dulai leido dainuoti per atsisveikinimą
Pašnekovė prisipažino, kad važiuodama visą kelią iki Visagino jaudinosi. Tuo pačiu ji mintyse kalbėjosi su Jevgenijumi ir sakė jam, kad iš savo pusės darbą padarė – dainas susirinko, pasiruošė ir pasiėmė papildomai giesmių, jei jų prireiktų, o dabar jo laikas susitarti su artimaisiais.
„Iš tiesų, net nebuvau peržiūrėjusi viso to repertuaro, kurį pasiėmiau. Galvojau, kad jei šeima norės, parodysiu tas rusiškas dainas ir jie išsirinks vieną ar dvi. Juk nežinojau nei kokią muziką jis mėgo, nei kokių nors konkrečių pageidavimų.
Vienintelis kartas, kai buvome rinkę muziką kartu, buvo Seime vykusios parodos atidarymas. Tada rinkomės dainas apie jūrą. Jam labai patiko „Vandenynai“, „Ant bangos“ ir panašios dainos“, – sakė Dovilė.
Mirties dula pasakojo, kad vos atvykusi į atsisveikinimą, pirmiausia priėjo prie Jevgenijaus žmonos. Ji nurodė, kad nors Jevgenijus buvo sentikis, jam labai patiko katalikų bažnyčia, tad buvo nuspręsta, kad į atsisveikinimą jį palydės katalikų kunigas.
Vienintelis žmonos prašymas buvo suderinti dainavimo laiką su Jevgenijaus uošve, nes ji vienintelė po netekties dar šiek tiek tvirčiau laikėsi ant kojų.
„Paskui Jevgenijaus žmona pridūrė: „Jūs mano mamą pažįstate.“ Labai nustebau. Pasakiau, kad jos nepažįstu, bet paaiškėjo netikėtas dalykas.
Per visus šešerius metus buvau pakviesta giedoti tik vienose laidotuvėse Visagine. Ir kai įėjau į salę, supratau, kad Jevgenijaus uošvė yra būtent ta pati moteris, kuri tada buvo mane pasamdžiusi.
Kai ji mane pamatė, pasakiau, kad norėčiau padainuoti keletą dainų, o ji atsakė: „Vadinasi, Dievas yra. Aš taip norėjau, kad jūs atvažiuotumėte. Jūs man labai padėjote per mano vyro laidotuves. Nuo tada vis galvodavau apie jus.“
Vėliau sužinojau, kad apie mane galvojo ne tik ji. Pasirodo, ir Liberalų sąjūdžio žmonės buvo mane prisiminę iš anksčiau vykusių renginių. Jie norėjo susisiekti, tačiau neturėjo mano kontaktų ir niekas nebegalėjo prisiminti nei pavardės, nei kaip mane rasti“, – neįtikėtinais sutapimais dalijosi Dovilė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
