Štai koks turėtų būti tobulas kraujospūdis: įsidėmėkite skaičius visiems laikams

Naujienų portalui tv3.lt apie kraujospūdžio rodiklius pagal amžių papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tikra tragedija: tarnybos metu žuvo 62-ejų ugniagesys

Gydytoja prabilo apie elektrolitų poveikį organizmui: daug kas apie juos galvoja neteisingai

Šie 5 kasdieniai įpročiai gali kelti kraujospūdį: įsidėmėkite

Ji taip pat nurodė simptomus, kurie byloja apie per žemą arba per aukštą kraujospūdį, papasakojo, kaip galima šiuos rodiklius „pakelti“ arba „numušti“.

+5

Optimalus kraujospūdis pagal amžių

Pirmiausia, pašnekovė pasidalijo, kad optimaliu kraujospūdžiu yra laikomas sistolinis kraujo spaudimas, siekiantis 120, o diastolinis – 80 mm/Hg.

Padidėjusiu kraujospūdžiu yra laikomas tada, kai sistolinis rodiklis viršija 140, o diastolinis – 90 mm/Hg. Per žemu kraujospūdžiu laikomas toks, kurio sistolinis spaudimas ramybės būsenoje neviršija 100, o diastolinis – 60 mm/Hg.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyti, ar kraujo spaudimas yra normalus, aukštas ar žemas, prireikia ne vieno matavimo – kraujospūdis būna vertinamas pakartotinai, dažnai rekomenduojami ir jo matavimai namuose“, – pasakojo ji.

Tuo tarpu prakalbus apie skirtingo amžiaus asmenų kraujospūdžio rodiklius, vaistininkė dalijosi, kad yra mitas, teigiantis, jog su kiekvienu dešimtmečiu kraujospūdis turi didėti. Vis tik J. Aganauskaitė-Žukaitė jį paneigė.

„Nėra atskiros normos, pagal kurią 20-mečiui būtų normalu 120/70 mmHg, 50-mečiui – 140/90 mmHg, o 80-mečiui – 160/90 mmHg.

Aukštesnis kraujospūdis vyresniame amžiuje yra dažnesnis, nes arterijos ilgainiui tampa standesnės, tačiau tai nereiškia, kad toks padidėjimas tampa sveikas ar nebekelia rizikos“, – tikino ji.

Kaip pasakojo vaistininkė, daugumai suaugusiųjų gydant padidėjusį kraujospūdį yra siekiama pasiekti 120-129 mm/Hg sistolinio kraujospūdžio lygį, jeigu žmogus tokį gydymą toleruoja.

Vis tik pasiekus 70-80 metų ir dar vyresnį amžių svarbesnė tampa jau nebe gimimo data, o bendra žmogaus būklė.

„Jei žmogus yra aktyvus, savarankiškas ir gydymą toleruoja gerai, vien amžius nėra priežastis palikti aukštą kraujospūdį negydomą.

Tačiau vyresniems, silpniems žmonėms, kuriems svaigsta galva, pasireiškia ortostatinė hipotenzija ar kyla griuvimų pavojus, gydytojas gali nustatyti individualų, ne tokį griežtą tikslą.

Taigi kraujospūdžio rodiklius visada reikia vertinti kartu su savijauta, kitomis ligomis, vartojamais vaistais ir bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – patarė ji.