Ji teigia, kad artėjant gyvenimo pabaigai žmones labiausiai slegia ne mirtis, o tai, ko jie nespėjo padaryti ar pasakyti, rašoma unilad.com.
Apgailestavimas dėl neišreikštos meilės
Daugiau nei 20 metų hospise dirbusi slaugytoja Suzanne B. O'Brien aprašė keturias frazes, kurios pacientų lūpose kartojasi ypač dažnai.
Vienas ryškiausių prisiminimų, kuriuo pasidalijo slaugytoja, buvo 69 metų vyras, pasiekęs daug profesinėje srityje ir sukaupęs nemažą turtą. Tačiau paskutinėmis gyvenimo akimirkomis jis prisipažino labiausiai gailėjęsis ne dėl darbo ar finansų, o dėl santykių.
„Mirties patale jis kalbėjo apie visus šeimos narius ir draugus, su kuriais nutraukė ryšius dėl pinigų, pavydo ir menkų ginčų“, – rašė ji.
Pasak jos, vyras sakė: „Laikiausi savyje pykčio ir atstumdavau žmones dėl kvailų dalykų, net neprisimenu, kodėl. Tuo metu maniau, kad taip lengviau, bet galiausiai didžiąją gyvenimo dalį buvau liūdnas ir vienišas.“
Šis prisipažinimas, anot slaugytojos, primena, kad santykiai dažnai yra svarbesni nei materialūs pasiekimai.
Gailisi dėl nepasiektų tikslų
Dar vienas dažnai girdimas apgailestavimas susijęs su neišdrįstais pasirinkimais. Daugelis pacientų prisipažįsta, kad gyvenime rinkosi saugesnį kelią, bet ne tą, kuris juos iš tiesų džiugino.
Vienas pacientas sakė: „Gailiuosi, kad nesekiau savo širdimi ir neradau savo tikrojo tikslo.“
Pasak slaugytojos, žmonės dažnai supranta, kad gyvenimas prabėgo siekiant kitų lūkesčių, o ne savų svajonių.
Emocinis uždarumas
Trečiasis dažnas prisipažinimas susijęs su emociniu uždarumu. Kai kurie žmonės pripažįsta, kad patys statė sienas tarp savęs ir kitų.
Pasak O'Brien, gyvenimo pabaigoje žmonės neretai suvokia, kad bijojo atsiverti, todėl prarado galimybę patirti artumą ir palaikymą.
Ji pastebi, kad daugelis pacientų gailisi „emocinio kalėjimo“, kurį patys susikūrė, ir to, kad neparodė daugiau drąsos įsileisti kitus į savo gyvenimą.
Savivertės stoka
Ketvirtasis dažniausiai girdimas prisipažinimas susijęs su savivertės stoka. Daugelis žmonių pripažįsta visą gyvenimą save nuvertinę ar per mažai rūpinęsi savo poreikiais.
Tokiose situacijose slaugytoja stengiasi padėti pacientams pažvelgti į savo gyvenimą su daugiau atjautos sau. Ji užduoda paprastus klausimus apie jų patirtis, sunkumus ir pasiekimus.
Tuomet ji dažnai primena: „Atsižvelgiant į tai, ką išgyvenote, ar padarėte viską, ką galėjote?“
Pasak jos, dauguma žmonių galiausiai atsako „taip“, ir tai suteikia jiems vidinės ramybės.
Slaugytoja pabrėžia, kad šie prisipažinimai – ne tik skaudūs atsiminimai, bet ir svarbios pamokos tiems, kurie dar turi laiko keisti savo gyvenimą. Ji ragina žmones dažniau išreikšti jausmus, klausytis savo vidinio balso ir rūpintis savimi.
Pasak jos, didžiausia gyvenimo vertė slypi ne pasiekimuose ar materialiuose dalykuose, o santykiuose, drąsoje mylėti ir gebėjime priimti save.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
