kai gyvenam,kaip gyvenam, mirštant nieko nenutinka-numirštama

norečiau pasidalinti,kas man buvo balandžio men. Mano mama gulejo ligoninej ir silpo diena is dienos. Viena diena ji vis dar kvėpavo,bet as jau mačiau,kad tai jos paskutinės valandos. Aš laikiau mamos ranka,nes norėjau,kad ji žinotu jog ji ne viena,nes aš šalia.Šalia palatoje gulėjo kita moteris,kuri visa tai matė...ji man liepė paleist mamos ranka,leist jai išeit,o aš ta ranka vis laikiau. Tik man paleidus mamos ranka, mano mamulė įkvėpė iškvėpė ir išejo...atrodo,kad laukė,kad aš paleisčiau jos ranka...niekad nepamiršiu tu minučiu..

Tai kad nieko ir nepasakėt